Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ puolėjas Gabrielius Maldūnas pripažino, kad pastarosios LKL nesėkmės buvo skaudžios, tačiau tikisi, jog jos suteiks papildomos motyvacijos prieš KMT finalo ketvertą. Aukštaūgis pabrėžė komandos ryžtą kautis su „Žalgiriu“ ir tikisi, kad panevėžiečiai dar kartą parveš medalį namo.
Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ komanda devintą sykį iš eilės ruošiasi kautis dėl trofėjaus Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT). Kartu su šiuo klubu jau dėl šešto savo medalio kovos ir Gabrielius Maldūnas, lentynoje turintis tris sidabrus ir dvi bronzas.
Visą sezoną banguojantys panevėžiečiai pastaruoju metu patyrė ir du skaudžius pralaimėjimus LKL, kai nusileido Utenos ir Jonavos klubams. Vis tik aukštaūgis tikisi, jog tai bus geras spyris jo komandai prieš atsakingą KMT finalo ketvertą.
„Viskas kaip ir gerai, tik pastarosios kelios rungtynės buvo nelabai smagios. Treneris davė velnių ir ši savaitė yra nebloga, bent atrodo. Tie pralaimėjimai gali suveikti dvejopai: vienus gali labiau pastatyti ant žemės ir įkvėpti kovai, kitiems išmušti pasitikėjimą, priklauso, kaip pats reaguosi. Kartais prieš tokį turnyrą ir geriau gauti niuksą, nežinau, stengiamės pasimokyti“, – LKL.lt svarsto Maldūnas.
KMT pusfinalyje panevėžiečių laukia Kauno „Žalgirio“ barjeras. Rungtynių šeštadienį pradžia – 19.10 val.
Nepaisant to, kad oponentas – rimčiausias koks galėjo tekti, Maldūnas sako, jog jo komanda tikrai pasiruošusi kovoti dėl vietos finale.
„Jau porąsyk žaidėme su jais, abu kartus rungtynės ėjo taškas į tašką. Žinome, kad galime kovoti, ir darysime, ką galime geriausio“, – LKL.lt sako centras.
– Minite, kad kelios nesėkmės gali duoti dvejopą efektą. Kaip jaučiate iš vidaus, kokį efektą jos davė jums?
– Bent iš šios savaitės atrodo, kad esame supykę, tikrai norėsime parodyti kitus veidus nei iki šiol. Tikiuosi, kad tie du pralaimėjimai išeis į naudą.
– Komentuodamas tuos mačus Nenadas Čanakas vartojo žodį gėda. Ką jis jums skiepijo šios savaitės metu: būtent tą gėdos jausmą ar labiau koncentravosi į pozityvą, kad grąžintų pasitikėjimą?
– Dažniausiai jis eina per pozityvumą, bando apsaugos mus, neužgauti, bet po pralaimėjimo „CBet“ komandai treneris pasikeitė ir pats. Leido mums suprasti, kad kažką ne taip darome. Šįkart jau buvo kitoks nei visada.
– Ar randate priežasčių, kodėl „7bet-Lietkabelis“ yra tiek banguojanti komanda?
– Jei žinotume priežastį, taip nebūtų, čia kiekvienas galime spėlioti. Manau, kad prie to stipriai prisideda Europos taurės kelionės, būna mažiau miego, skrydžiai ne patys patogiausi.
Ne paslaptis, jog mūsų kelionės nėra idealios. Kai reikia keliauti per Europą neišsimiegojus, tai priveda prie traumų, susirgimų, o tuomet ritmo niekaip nepagauname ir nesusižaidžiame. Atrodo, su vienu susižaidžiame, tada jis iškrenta, susižaidžiame su kitu, trečiam į formą irgi reikia įeiti. Tokia ta „7bet-Lietkabelio“ kasdienybė kelinti metai iš eilės.
– Kaip jūsų paties sveikata ir petys, kurį buvote susitraumavęs?
– Būna geriau, bet žaisti netrukdo. Teko priimti tokį vaidmenį ir praleisti keletą rungtynių. Labai keista, bet reikia susitaikyti. Dabar viskas gerai.
– Didžiajai daliai žaidėjų visiškai įprastos situacijos rungtynes stebėti iš šono. Kaip jums jautėsi rungtynės, kurias pirmąsias praleidote suolo šone?
– Aišku, keista, niekada neteko praleisti rungtynių ir iš tokios pozicijos padėti komandai. Ekipos draugai juokėsi, kad klausinėju: ką rengtis, kur stovėti, ką paduoti, kur sėdėti, nes Europos taurėje negali sėdėti ant paties suolo, reikia šone (juokiasi). Minimalūs dalykai, bet niekada nekreipiau dėmesio į tai. Bet kartais tas poilsis išeina į naudą.
– Jūsų nepraleistų rungtynių serija buvo fantastinė. Ar kildavo minčių, kad ji gali tęstis gal net viską karjerą?
– Aišku, būdavo visokių minčių. Nuo pirmų metų, dar kai žaidžiau Kėdainiuose agentai šnekėjo, jog labai geras dalykas, kad rungtynių nepraleidau. Taip ėjo, ėjo viskas, tyliai, niekam nesakydavau. Šiemet tai labiau išėjo į viešumą ir turbūt taip prisišaukėme nelaimes. Kaip ir būna: kuo garsiau šneki, tuo labiau kitaip viskas pakrypsta (šypsosi). Gaila, kad teko 2 rungtynes praleisti, bet nesureikšminu. 10 metų turėjau be praleidimų, bent tokį pasiekimą turiu.
– Jums tai bus šeštas KMT finalo ketvertas. Lyginant juos visus, šiemet kautis dėl trofėjaus bus taip pat sudėtinga nei anksčiau, o gal dar sunkiau?
– Kiekvieni metai turi savo iššūkių. Net nežinau. Kai supuola pusfinalis su „Žalgiriu“, aišku, sunkiau – dar niekam pusfinalyje jų netekę įveikti, mums taip pat. Vis tiek tai Lietuvos flagmanas Europoje. Tai didžiausias iššūkis, nors aišku, su niekuo čia nėra lengva.
– Kaip palaikote tikėjimą savimi, kad „Žalgirį“ nukauti vis tik įmanoma?
– Tikrai nenuvertiname savęs ir nepervertiname „Žalgirio“. Bet negalima nuvertinti ir kauniečių. Jau porąsyk žaidėme su jais, abu kartus rungtynės ėjo taškas į tašką. Žinome, kad galime kovoti, ir darysime, ką galime geriausio. Žinome, ką galime prieš juos padaryti. To pasitikėjimo, tikiuosi, mums netrūks.
– Kokiais keliais nugalimi žalgiriečiai?
– Paliksime tai trenerių štabui. Visi mato, kad „Žalgiris“ nėra stabilus, jų puolimo lyderis yra (Sylvainas) Francisco, bet gali iššauti ir kiti. Ruošiamės visokiems scenarijams.
– Kiek kartų „7bet-Lietkabelis“ dalyvaudavo taurėje, tiek pasiekdavo medalius. Ar tai jūsų tikslas?
– Faktas, kasmet tai mūsų tikslas. Kaip sakome: svarbiausia, laimėti bent vienerias rungtynes per savaitę, o daugiau, jei gausis, bus idealu.
– Kas svarbiau tokioje KMT finalo ketverto specifikoje: žaidybiniai niuansai ar psichologija?
– Žinoma, čia daugiau psichologijos įtakos nei paprastose rungtynėse. Bet visos komandos turi veteranų, kurie ne pirmus metus žaidžia tokiame turnyre, visi bus pasiruošę. Galbūt čia visiems jėgos lygios ir tada lems taktiniai dalykai. Bus tikrai įdomu.
– Kaip manote, kas triumfuos snaiperio konkurse?
– Negaliu sakyti, kad ne komandos draugas – sirgsime už Dominyką Stenionį (Šypsosi). Bus įdomu.
