Verslo atstovams prašant diferencijuoti Konkurencijos tarybos skiriamas baudas, Seimo Audito komitetas siūlo Vyriausybei peržiūrėti jų nuostatas bei tikslinti Konkurencijos įstatymą.
Už tokį komiteto pasiūlymą balsavo visi septyni jo nariai.
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, jog Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų skaičiavimais, tarptautiniams karteliams kainas vartotojams pakeliant 15–20 proc., o kai kada – net 50 proc., baudos už konkurencijos pažeidimus turi būti atgrasančios, o minimali jos riba turi būti 10 proc. bendrų įmonės ar grupės pajamų.
„Mūsų baudų taisyklės dėl aiškumo yra visiškai suderintos ir atitinka Europos Komisijos praktiką“, – Seimo komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Ivanauskienė.
Jos teigimu, tarybai skiriant baudas jų skirtumai priklauso nuo individualių aplinkybių, baudos yra „stipriai diferencijuotos ir stipriai varijuoja“, o skirtų maksimalių baudų nėra daug.
„Mano duomenimis, nėra nė vieno atvejo, kai po baudos sumokėjimo įmonė būtų iškritusi iš rinkos ar bankrutavusi“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad verslui neaiški tarybos skiriamų baudų apskaičiavimo tvarka. Ji, anot LVK vadovės, įstatyme yra nepakankamai sureguliuota, baudos nepakankamai diferencijuotos
„Baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus šiuo metu yra neproporcingos ir nediferencijuojamos. Konkurencijos taryba dažniausiai net 57 proc. atvejų per pastaruosius penkerius metus skiria maksimalias baudas, kurios siekia 10 proc. metinių ūkio subjekto pasaulinių pajamų. Tuo metu jei pažiūrėtume į Europos Komisiją (…), ji maksimalias baudas skiria tik 5 proc. atvejų“, – Seimo komitete kalbėjo I. Rizgelė.
Ji atkreipė dėmesį, jog baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimus privaloma sumokėti per tris mėnesius nuo tarybos sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar jis apskundžiamas teismui.
Anot I. Rizgelės, įstatyme yra tik bendro pobūdžio nuostatos dėl baudų, o jos iš esmės reguliuojamos Vyriausybės patvirtintu poįstatyminiu aktu: „Poįstatyminis reguliavimas turėtų įstatymą tik konkretizuoti, tačiau neturėtų kurti naujų teisės normų“.
„Mes nekalbame apie baudų mažinimą. (…) Baudos turi būti atgrasančios, tačiau lygiai taip pat jos turi būti teisingos, jų dydis turi koreliuoti su konkretaus pažeidimo aplinkybėmis“, – kalbėjo LVK generalinė direktorė.
Jos siūlymu, baudų skaičiavimas turėtų būti perkeltas į Konkurencijos įstatymą.
Pastaraisiais metais Konkurencijos taryba skyrė kelias milijonines baudas už kartelinius susitarimus.
Pernai lapkritį oficiali prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos atstovė Lietuvoje „Giantera“ ir 19 šią produkciją platinančių įmonių, daugiausia vaistinių, už kartelinį susitarimą nubaustos bendra daugiau nei 1,4 mln. eurų bauda.
2022 metų pabaigoje Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė beveik 73 mln. eurų baudų.
