Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
„Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni. Tai rodo, kad rinkos stabilumas išlieka nepaisant tam tikrų iššūkių“, – pranešime cituojama UŽT stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Sausį įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 daugiau nei 2024 m. gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį.
Tarnybos duomenimis padidėjo kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius – net 54,8 proc., o nekvalifikuotų darbininkų – 33,6 proc. Visgi šį sausį darbuotojų paklausa buvo mažesnė nei prieš metus – beveik 4 proc. mažiau darbo pasiūlymų.
Po įsidarbinimų sulėtėjimo gruodį, pradėjusių dirbti UŽT klientų skaičius sausį augo ketvirtadaliu – tarpininkauta įsidarbinant 17,8 tūkst. asmenų. Tai – 3,7 tūkst. (26,1 proc.) daugiau nei metų pabaigoje. Įsidarbinusių skaičius 1,9 tūkst. (11,8 proc.) didesnis nei 2024 m. sausį.
Daugiausiai klientų per paskutinius dvylika mėnesių pradėjo dirbti asmens priežiūros namuose darbuotojais, suvirintojais, metalų perdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatoriais, gamybos ir prekybos vadovais, paštininkais. Dar 9,8 tūkst. klientų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – 9,8 tūkst. (63 proc.) daugiau nei gruodį ir beveik tiek pat kiek 2024 m. sausį (9,4 tūkst.).
Pirmąjį metų mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 26,3 tūkst. naujų klientų – 19 proc. daugiau nei gruodį. Prieš metus fiksuotas 24,2 proc. didesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 18,4 proc. didesnis. Vasario 1 d. darbo ieškojo 168,3 tūkst. asmenų – 2,9 proc. (4,7 tūkst.) daugiau nei sausio 1 d. ir 2,4 tūkst. (1,5 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus.
Mažiausias registruotas nedarbas – Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (13,3 proc.), Biržų r. (11,9 proc.), Kelmės r. (11,8 proc.).
