Prieš šį savaitgalį vykstantį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa Latvijos ir Estijos gyventojams pradėjus aktyviai pirkti dyzelinius generatorius, vandenį bei kitas prekes, žmonės Lietuvoje nepasidavė provokacijoms ir parduotuvių nešlavė, tikina prekybininkai.
Pasak jų, generatorių arba kitų elektros įrenginių pardavimai išlieka panašūs, kaip ir įprastai – žmonių aktyvumą labiau lemia noras pasiruošti gamtos stichijoms, pavyzdžiui, audroms.
Teigiama, kad generatorių paklausa išaugo po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį.
„Susidomėjimas yra bendras, bet negaliu sakyti, kad dėl atsijungimo (nuo rusiškos elektros sistemos – BNS). Susidomėjimas yra toks stabilus, pastovus. Didesnis šuolis buvo, kada Rusija užpuolė Ukrainą. Dabar jis mažesnis“, – BNS teigė Vilniuje, Trakuose bei Molėtuose prekiaujančios bendrovės „Technika girioms ir parkams“ vadovas Ramūnas Statauskas.
Vis dėlto Vilniuje esančios įrankių prekybos įmonės „Rankis“ vadovas Denisas Drokovas pripažino, kad generatorių paklausa pastarąją savaitę išaugo, tačiau nesmarkiai.
„Klausinėja daug, bet kad būtų kokie nors kosminiai pirkimai, tai gal ne. Tikrai paklausa yra, (…) tačiau nepasakyčiau, kad šio savaitgalio pokytis lemia kokį nors kosminį srautą žmonių“, – BNS sakė jis.
Likus maždaug savaitei iki sinchronizavimo, Estijos visuomeninis transliuotojas ERR pranešė, kad gyventojams baiminantis elektros tiekimo sutrikimų šalyje į viršų šovė generatorių pardavimai – prekybos tinklas „Bauhof“ sausį pardavė dešimtis kartų daugiau įrenginių, tuo metu kitas pardavėjas „Ehituse ABC“ dėl išaugusios prekybos apribojo jų pasiūlą.
Baltijos šalių politikai pastarąsias savaites ne kartą ramino, kad sinchronizavimui pasirengta, jo gyventojai nepajus, tačiau įspėjo apie dezinformacijos pavojų. Jos Lietuvoje mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur raginta ruoštis elektros tiekimo trikdžiams.
Panašus generatorių pirkimų bumas Estijoje fiksuotas Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, kai šalies pareigūnai ragino pasiruošti galimiems energijos tiekimo sutrikimams.
Lietuvos pardavėjai sako, kad karas Ukrainoje padidino generatorių pardavimus, tačiau prieš sinchronizavimą panašaus šuolio nėra.
„Pagyvėjimas buvo, bet ne šuolis. Bet dabar visiškai nieko“, – teigė „Technika girioms ir parkams“ vadovas R. Statauskas.
Baltijos šalyse veikiančios e. prekybos platformos „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad generatorių, taip pat atsarginių išorinių baterijų ir nepertraukiamo maitinimo įrenginių sausį Lietuvoje parduota panašiai, kiek ir pernai.
„Tad tikrai nerimo (dėl sinchronizavimo – BNS) Lietuvoje nėra“, – komentare BNS sakė N. Mikalajūnas.
Tuo metu Latvijoje per tą patį laikotarpį šių įrenginių „Pigu.lt“ pardavė 15 proc., Estijoje – keturiskart daugiau nei 2023-ųjų sausį. N. Mikalajūnas pabrėžia, kad 45 proc. pardavimai pašoko ir Suomijoje.
„Greičiausiai tai susiję su gerokai šaltesniais orais nei Lietuvoje – sunku pasakyti, kiek šios priežastys (šalti orai ir nerimas dėl sinchronizavimo – BNS) persidengia Estijoje“, – sakė N. Mikalajūnas.
Kaune ir Šiauliuose generatoriais prekiaujančios bendrovės „Martyno įrankiai“ atstovai taip pat tikino, kad prekyba į viršų nešoko. Jų teigimu, įrenginių daugiau perkama nutikus stichinei nelaimei, pavyzdžiui, po audros 2024-ųjų vasarą.
„Rankio“ vadovas D. Drokovas sakė, kad gyventojai generatorius perka norėdami būti pasiruošę audroms, kai vėjo išrauti medžiai kai kur užvirsta ant elektros laidų.
„Paskutiniai trys faktoriai, kurie išaugino generatorių paklausą, buvo karas Ukrainoje, audra ir šitas paskutinis įvykis. Bet jau po audros daugelis žmonių susimąstė, kad kiekvienas namas, kiekvienas pastatas turėtų turėti generatorių“, – teigė D. Drokovas.
Lietuva, Latvija ir Estija vasario 8-ąją, šeštadienį, atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS). Tuomet vyks bendras maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymas, po kurio Baltijos šalys nebegrįš į senąją sistemą – sekmadienį popiet jos pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.
