Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šią savaitę Baltijos jūroje bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsaugai, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Jos teigimu, šie mokymai yra svarbūs stiprinant kritinės infrastruktūros apsaugą ir operatyvų atsaką į galimus pažeidimus, įskaitant įtariamų pažeidėjų sulaikymo procedūras.
„Šiandienos saugumo aplinka reikalauja nuolatinio budrumo ir pasirengimo. Povandeninė kritinė infrastruktūra – gyvybiškai svarbi tiek Lietuvos, tiek viso Baltijos regiono saugumui, todėl pratybos „Vieningas Atsakas 25“ leidžia mums tobulinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir užtikrinti, kad galėtume greitai ir efektyviai reaguoti į bet kokias grėsmes“, – teigė Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Giedrius Premeneckas.
Pasak kariuomenės, mokymų metu buvo imituojamos įvairios situacijos, viena jų – kai civilinis laivas, pažeisdamas tarptautines saugios laivybos taisykles, priartėjo prie Lietuvos teritorinės jūros ir vykdė įtarimą keliančią veiklą netoli „NordBalt“ elektros jungties kabelio, pažeisdamas kritinės infrastruktūros apsaugos zoną.
Kito imituoto scenarijaus eigoje laivo pažeidėjo, plaukiančio išskirtinėje ekonominėje zonoje, įgula atsisako paklusti ir pasipriešina ginklu.
Šios pratybos, anot kariuomenės, yra dalis pasirengimo Baltijos šalių atsijungimui nuo BRELL elektros tinklo sistemos: atsijungimas nuo rusiškos energetinės sistemos ir sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra strateginis Lietuvos ir viso Baltijos regiono tikslas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas elektros infrastruktūros, įskaitant povandeninius kabelius, apsaugai nuo galimų grėsmių.
Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.
Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.
Skirtingų šalių pareigūnai įtaria, jog dalis pažeidimų Baltijos jūroje yra Maskvos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant išvengti su karu susijusių sankcijų Rusijos naftos eksportui, dalis.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Apsaugos operacijai Lietuva skyrė Karo laivų flotilės priešmininį ir patrulinį laivus.
Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai, jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.
