Panevėžio rajono Ėriškių kaimas kovo 24 dieną taps bene svarbiausia Lietuvos vietove – bus minimos kalbininko, vertėjo Juozo Balčikonio 140-osios gimimo metinės. Svarbi data bus įamžinta konferencija Panevėžio mieste ir renginiais Ėriškiuose.
Palaidotas Ėriškiuose
Žymusis kalbininkas J. Balčikonis mirė 1969 m, vasario 5 dieną ir palaidotas Ėriškių kapinėse Švč. Jėzaus vardo bažnyčios šventoriuje. Antkapinį paminklą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektas Vytautas Brėdikis. Antkapį sudaro: stačiakampio formos granitinė antkapinė plokštė ir vertikalus antkapinis paminklas, abstrakčių formų, suvirintas iš atskirų plokščių su J. Balčikonio bareljefu centre.
Nekilnojamajai kultūros vertybei apsauga netaikoma. Antkapinis paminklas tapo J. Balčikonio kapo vertingąja savybe.
Paminklas pasviręs
Tačiau iki svarbaus renginio Ėriškiuose reikėtų atlikti kai kuriuos darbus – sutvarkyti J. Balčikonio kapo antkapinį paminklą: granitinė antkapinė plokštė lietaus paplauta, todėl vertikalus antkapinis paminklas pasviręs.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Benigna Skalauskienė prisipažino, kad kalbininko J. Balčikonio kapavietę lankiusi senokai.
„Buvau prieš dvejus metus, tuomet viskas buvo gerai. Teks dar kartą nuvažiuoti ir įvertinti padėtį. Kita vertus, Panevėžio rajono savivaldybė turi paveldosaugininką Skirmantą Vertelką, turi pasitvirtinusi kapinių priežiūros tvarką, todėl turi sutvarkyti J. Balčikonio kapavietę. Nebent šiam kapui prižiūrėti yra paskirtas fizinis asmuo, jeigu tokio valdytojo nėra, prižiūrėti turi rajono savivaldybė“, – aiškino B. Skalauskienė.
Kvies į pagalbą seniūną
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas S. Vertelka, išklausęs informaciją apie pasvirusį J. Balčikonio antkapinį paminklą, mano, kad antkapinė plokštė ir paminklas gali sėsti.
„Juolab kad vertikalus antkapinis paminklas sunkus ir sveria nemažai. Kitas dalykas, konkrečius kapus tvarko artimieji, tačiau šiuo atveju tų artimųjų kaip ir nėra. Teks pabendrauti su Upytės seniūnijos seniūnu Giedriumi Koženiausku. Paprašysiu, kad jis nuvažiuotų ir įvertintų paminklo būklę ir situaciją. Ruošiuosi kaip tik važiuoti į tą pusę, tai užsuksiu ir į Ėriškių kapines“, – žadėjo S. Vertelka.
Neramu dėl paminklo būklės
Konferenciją, skirtą kalbininko J. Balčikonio 140-osioms gimimo metinėms paminėti, ruošia Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“. Centro vadovė Lionė Lapinskienė pristatė renginio programą.
„Konferencija vyks kovo 24 dieną. Kaip tik tą dieną prieš 140 metų Ėriškiuose gimė kalbininkas J. Balčikonis. Kadangi J. Balčikonis buvo ir atkurtos Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, todėl apsilankysime ir Panevėžio kolegijoje. Konferencijos pranešėjai solidūs. Deriname visus klausimus ir apsilankymo vietas. Žinoma, apsilankysime ir Ėriškiuose – pagerbsime kalbininką J. Balčikonį prie jo kapo. Be to, aplankysime ir Ėriškių biblioteką, kur yra įrengtas J. Balčikonio atminimo kambarys“, – pasakojo apie būsimąjį renginį L. Lapinskienė ir prisipažino, kad sunerimo dėl kalbininko paminklo būklės.
„Planuojame apsilankyti Ėriškiuose – reikia apžiūrėti vietas, kurias planuojame apžiūrėti ir parodyti konferencijos dalyviams. Apžiūrėsime ir J. Balčikonio kapavietę. Būtų negerai, jei paminklo iki konferencijos nesutvarkys. Manau, kad reikia ant kulnų minti Panevėžio rajono savivaldybei. Juolab kad jie turi paveldosaugos specialistą, kuris irgi turėtų įvertinti antkapinio paminklo būklę“, – svarstė L. Lapinskienė ir vardijo, kad į konferenciją atvažiuoja aktyviausias šiuolaikinis lituanistų elitas.
Biografija
Juozas Balčikonis gimė 1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose, Panevėžio raj., mirė 1969 m. vasario 5 d. Vilniuje ir palaidotas Ėriškiuose.
1905 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją, 1911 m. – Peterburgo universiteto slavistikos specialybę. Dirbo lietuviškų laikraščių redakcijoje Vilniuje, mokytojavo Vilniuje, Voroneže.
1918–1920 m. buvo Panevėžio gimnazijos, 1920–1924 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. 1924–1931 m. dėstė Lietuvos universitete. 1944–1960 m. – Vilniaus universitete; 1944–1950 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas. Nuo 1944 m. – profesorius, nuo 1946 m. – Mokslų akademijos narys. Juozo Balčikonio veikla labai svarbi lietuvių leksikografijai.
1930 m. Švietimo ministerija Juozą Balčikonį paskyrė „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriumi ir pavedė organizuoti jo leidimą. Perėmęs Kazimiero Būgos žodyno kartoteką, organizavo sistemišką žodžių rinkimą iš spausdintų ir rankraštinių lietuvių kalbos paminklų, žodžių rinkimą iš gyvosios kalbos. Iš savo gimtosios ir kitų tarmių užrašė keliolika tūkstančių žodžių „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekai.
Juozas Balčikonis nustatė akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ pobūdį ir suredagavo I t. (1941), II t. (1947) ir iš dalies III t., buvo vienas iš „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (1954) redaktorių. Surinko ir išleido Jono Jablonskio „Raštus“ (1932–1936), parašė straipsnių apie kalbininkus.
