Padėti pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje 2025–2026 metais papildomai reikia 19,9 mln. eurų (20,6 mln. JAV dolerių), skelbia Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR).
„Mūsų finansiniai poreikiai siekia beveik 21 mln. JAV dolerių dvejiems metams. “, – teigė JT agentūros atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims Anika Sandlund (Annika Sandlund).
Į lėšų poreikį neįtraukiama šiuo metu skiriama ir planuojama valstybės parama.
„Turime ir toliau palaikyti milijonus ukrainiečių, priverstų palikti savo namus. Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuva suteikė tvirtą paramą, parodydama solidarumą, kai jo labiausiai reikėjo. Ir toliau tikėdamiesi situacijos pagerėjimo Ukrainoje, privalome užtikrinti, kad ši parama išliktų stipri“, – sakė A. Sandlund.
Vien šių metų poreikis padėti pabėgėliams iš Ukrainos sudaro apie 10,5 mln. eurų (10,9 mln. JAV dolerių).
JT skaičiuoja, kad per dvejus metus ukrainiečių pabėgėlių skaičius Lietuvoje išaugs nuo beveik 48 tūkst. iki 60 tūkstančių.
Pagrindiniai poreikiai – patenkinami
Trečiadienį UNHCR pristatytame tyrime pabrėžiama stipri pabėgėlių socialinė ir ekonominė įtrauktis Lietuvoje, dauguma jų teigia, kad pagrindiniai poreikiai buvo patenkinti.
Tyrimo duomenimis, 53 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių pabėgėlių Lietuvoje turi nuolatinį darbą, 83 proc. 7–18 metų amžiaus pabėgėlių vaikų mokosi lietuviškose mokyklose.
Pabrėžiama, kad 78 proc. pabėgėlių gyvena privačiuose būstuose, 83 proc. turi galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, o 72 proc. teigia, kad jų santykiai su priimančiąja bendruomene yra teigiami. Anot tyrimo autorių, šie rodikliai rodo palankią aplinką Ukrainos pabėgėliams Lietuvoje.
Daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje yra apsistoję Vilniaus (43 proc.), Kauno (22 proc.), Klaipėdos (17 proc.) regionuose. Didžiausias kiekis pabėgėlių atvykęs iš Charkivo, Dnipropetrovsko, Donetsko, Chersono sričių Ukrainoje. Anot UNHCR, 67 proc. pabėgėlių per artimiausius 12 mėnesių neplanuoja išvykti iš Lietuvos.
Per praėjusius metus pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje sumažėjo beveik 5 tūkst. – nuo 52,6 iki 47,8 tūkstančio. Dalis jų grįžo į Ukrainą ar išvyko į kitas šalis.
Kaip praneša JT agentūra, Ukrainą jau paliko 6,8 mln. ukrainiečių, o 92 proc. iš jų yra užregistruoti Europoje.
Lėšų reikia ne tik baziniams poreikiams
Lietuvos „Caritas“ pernai pagalbą teikė daugiau nei 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ – 4 tūkst., Lietuvos pabėgėlių taryba – 2 tūkstančiams. Prie organizacijų veiklos finansiškai prisidėjo UNHCR.
Renkamas lėšas JT agentūros partneriai Lietuvoje planuoja panaudoti mokomiesiems seminarams, kalbų kursams. Lėšomis taip pat būtų skatinamas verslumas, stiprinama psichikos sveikatos ir psichosocialinė pagalba, vykdomi skaitmeninių įgūdžių mokymai.
Finansavimo taip pat reikia norint patenkinti pagrindinius, ką tik į Lietuvą atvykusių asmenų poreikius, suteikiant jiems drabužius, higienos prekes. Surinktų lėšų planuojama skirti informacijos apie prekybą žmonėmis sklaidai, informacinės karštosios linijos veiklai.
JT agentūra iš viso bendradarbiauja su 266 partneriais iš 11 valstybių. Ukrainiečiams padėti šiose šalyse iš viso reikia 1,16 mlrd. eurų (1,2 mlrd. JAV dolerių).
SADM atstovė: darbas organizacijoms darosi sunkesnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Užsieniečių integracijos grupės vyresnioji patarėja Laura Masiulienė sako, kad darbas remiant pabėgėlius nesibaigia, nes jų vis atvyksta į Lietuvą.
„Karas Ukrainoje tęsiasi, o žmonėms, kurie buvo priversti palikti savo namus vis dar reikia paramos“, – teigė ji.
Pasak L. Masiulienės, nuo karo pradžios Lietuva priėmė daugiau nei 91 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, o šiuo metu šalis tebesirūpina daugiau nei 47 tūkst. ukrainiečių.
„Žinome, kad iššūkių ir toliau yra, pabėgėliai ir toliau susiduria integracijos, psichologinės pagalbos, lietuvių kalbos mokymosi problemomis. Tad jūsų (organizacijų – BNS) darbas išlieka svarbus“, – aiškino SADM atstovė.
Ji teigė, kad organizacijų darbas darosi vis sunkesnis, nes daugelis jų susiduria su mažėjančiu finansavimu.
