Seimo valdyba trečiadienį pritarė parlamento vadovo Sauliaus Skvernelio siūlymui kovo mėnesį surengti uždarą Seimo posėdį, kuriame būtų aptartas grėsmių vertinimas ir papildomo finansavimo krašto apsaugai poreikis. Pasak Seimo pirmininko, šio posėdžio metu kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai su parlamentarais pasidalintų riboto naudojimo informacija.
„Kovo pradžioje, galbūt kovo 18 dieną, (siūlau – ELTA) surengti uždarą Seimo posėdį, kur kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai pristatytų būtent tą grėsmių vertinimą“, – trečiadienį Seimo valdyboje teigė S. Skvernelis.
„Ir antra dalis būtų – poreikiai pagal karinį patarimą, kokia reikalinga įranga, ginkluotė, kiek tai maždaug kainuotų, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijai kalbant ir diskredituojant pačią idėją, kad lėšos, kurios yra būtinos šalies gynybai, naudojamos batams, šaukštams ar dar kažkam pirkti“, – pridūrė jis.
Pasak politiko, šio posėdžio metu parlamentarams būtų pateikta riboto naudojimo informacija. Galimybę susipažinti su šia slaptumo žyma pažymėta informacija turi visi Seimo nariai.
„Tai būtų riboto naudojimo uždaras posėdis su visomis apsaugos priemonėmis, kas reikalinga. Ir Seime mes tokį posėdį, pagal tokio lygio slaptumo žymos reikalavimus galime organizuoti“, – sakė jis.
Pasak politiko, jeigu institucijoms pavyks sumažinti slaptumo žymą iki riboto naudojimo, posėdžio metu būtų pristatyti Lietuvos kariuomenei reikalingos ginkluotės ir infrastruktūros kiekiai ir kainos.
S. Skvernelis viliasi, kad šis uždaras posėdis užkirstų kelią kai kuriems politikams skleisti dezinformaciją apie gynybai skirtų lėšų panaudojimą.
„Kad būtų užkirstas kelias dezinformacijai, kalbant ir diskredituojant pačią idėją, kad lėšos, kurios yra būtinos šalies gynybai, naudojamos batams, šaukštams ar dar kažkam pirkti“, – sakė S. Skvernelis.
„Tai būtų riboto naudojimo uždaras posėdis, su visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis. Ir Seime mes tokį posėdį, pagal tokio lygio slaptumo žymos reikalavimus, galime organizuoti“, – sakė parlamento vadovas.
Savo ruožtu opozicijai atstovaujanti Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino palaikanti šią S. Skvernelio idėją. Visgi, politikė atkreipia dėmesį, kad tai būtų uždaras posėdis. Todėl, anot parlamentarės, sąmoningai dezinformaciją skleidžiantiems politikams ši iniciatyvą neužkirstų kelio ir toliau tai daryti.
„Aš tikrai pritariu tokiai idėjai informuojant Seimo narius, bet atkreipiu dėmesį, kad tai vis tiek būtų toks uždaras posėdis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Galėtume kažkaip paskatinti, kad ta informacija teisinga pasiektų kuo plačiau žmones“, – pabrėžė ji.
Pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.
Seimo statutas numato, kad Seimui nutarus, taip pat prezidentui, Seimo pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai.
Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, šį pasiūlymą būtinai motyvuodami.
Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai pastaruoju metu ypač kritikuoja „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
„Aušriečių“ pirmininkas dėmesio centre atsidūrė ir dėl pasisakymų apie prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip praėjusią savaitę skelbė LNK žinios, susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus šalies vadovui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas aiškino, jog krašto apsaugą būtų galima finansuoti iš lėšų, kurias Lietuva galėtų gauti atšaukusi sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.
S. Skvernelis šiuos R. Žemaitaičio pasisakymus pavadino besitęsiančią dezinformacijos kampanija ir nurodė, jog „aušriečio“ pozicijos neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.
Tuo metu pats šalies vadovas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau tokiais pasisakymais diskredituos Lietuvą, pokyčiai dabartinės koalicijos gretose bus neišvengiami.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas toliau kartoja, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių neturi.
Pirmadienį kritikos viešoje erdvėje susilaukiančius R. Žemaitaičio pasisakymus ketina aptarti ir koalicinė taryba.
