1.6 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 6 vasario, 2025

J. Olekas apie prisipažinusių KGB agentų viešinimą: nežinau, kas iš to išloštų

Autoriusbns
Fotobns
J. Olekas.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigia, kad nereikėtų keisti šiuo metu galiojančios tvarkos dėl buvusių KGB bendradarbių įslaptinimo.

„Manau, kad mes jau sprendėme tai kelis kartus, dabar yra sprendimas, reikėtų leisti jam galioti“, – Žinių radijui sakė jis.

„Kiekvienas keitimas, kiekvienas bandymas iš naujo kelti tą klausimą labai suerzina arba kelia įtampas visuomenėje. Nežinau, kiek čia kas iš to išloštų, bet gal būtų ramiau tiesiog priprasti, kad yra priimti sprendimai, ir tiesiog jų laikykimės, eikime į priekį“, – tvirtino politikas.

Šiuo metu įstatymas prisipažinusiems buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo išslaptinti su sovietų saugumu bendradarbiavusius valstybės politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus, karius, žvalgybos pareigūnus, valstybės įstaigų ir įmonių vadovus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus bei politinių partijų narius.

Daliai minimų pareigybių įslaptinimas nebegalioja jau dabar.

Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas palaiko šį siūlymą.

Pasak jo, paviešintų KGB bendradarbių nebūtų daug, nes didesnė dalis jų, praėjus daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo, jau yra mirę.

Vyriausybės vadovo teigimu, išslaptinimas „leis nuimti įtampą visuomenėje“.

2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinti ir saugomi 75 metus.

Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nebuvo pritarta.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Žiniasklaida: teismas atmetė parlamentaro T. Domarko prašymą dėl asmeninio bankroto

JP Redakcija

Frakcijos nesutinka atsisakyti suvenyrų sandėlio Seime, bausti už posėdžių praleidimą

JP Redakcija

Seimo valdyba įjungė taupymo režimą: kelionėms į renginius siūlo naudoti parlamentinei veiklai skirtas lėšas

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads