Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas siūlo metams atidėti numatytus istorijos egzamino pakeitimus.
„Siūlau egzamino rašinio diegimą pavėlinti dar vieneriems metams, pratęsti daugiausia diskusijų sukėlusių temų atidėjimą egzamino užduotyse. Taip pat inicijuosiu darbo grupės sudarymą iš istorijos mokytojų atstovų, tarptautinio bakalaureato mokymo patirtį turinčių mokytojų ir universiteto atstovų egzamino vertinimo kriterijų išgryninimui. Tikiuosi, jog kritinis požiūris ir daugiau nuomonių leis pamatyti ateitį iš istorijos perspektyvos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė S. Šabanovas.
Atnaujintoje istorijos bendrojoje programoje numatyta, kad per valstybinį brandos egzaminą mokiniai turės sukurti samprotaujamojo pobūdžio tekstą. Planuojama, kad naujovė įsigaliotų šiais mokslo metais ir rašinį istorijos egzamine turėtų rašyti dabartiniai dvyliktokai.
„Priimu švietimo bendruomenės kritiką po penktadienio istorijos vertinimo kriterijų projekto paskelbimo, tačiau tai buvo užprogramuota. Nuo savo darbo Nacionalinėje švietimo agentūroje pradžios siekiau suburti istorikų darbo grupę, kad rastume vieningą sutarimą dėl egzamino formato ir istorijos bendrosios programos“, – dėstė S. Šabanovas.
„Tačiau girdžiu, jog vyksta nesutarimai istorikų bendruomenės viduje ir vieningos nuomonės iki šiol nėra. Tikėdamasis, jog visgi greitu metu pavyks suderinti požiūrius ir poreikius bei siekdamas sklandesnio mokinių pasiruošimo pokyčiams, savo iniciatyva kreipiausi į Švietimo, sporto ir mokslo ministeriją su prašymu dar kartą apsvarstyti susidariusią situaciją“, – akcentavo jis.
Kaip numatyta, antroji egzamino dalis nuo šių metų bus skirta samprotaujamojo pobūdžio teksto kūrimui. Kuriant tekstą, probleminis klausimas bus svarstomas pagal pateiktus istorijos šaltinius. Sukurto teksto apimtis – nuo 250 iki 500 žodžių. Maksimalus įvertinimas siekia 20 taškų arba penktadalį viso galutinio egzamino įvertinimo.
Sprendimą, kada įsigalios šis pokytis turi priimti ministerija.
