Grupė parlamentarų sausio pabaigoje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama panaikinti galimybę savivaldybėms ir jų merams riboti susibūrimus.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, siekiama atsisakyti Susirinkimų įstatyme įtvirtinto pranešimo apie susirinkimą derinimo, kuris, anot pataisų autorių, praktikoje virsta leidimo susirinkimui išdavimo procedūra.
„(…) jeigu tai yra tiesiog eisena, kuri nepatinka merui, neturi būti, kad žmonės, norintys susirinkti, būtų stumiami eiti į teismą. Tegul savivaldybė eina į teismą, jeigu ji labai nori“, – BNS sakė įstatymo projektą parengęs demokratas Tomas Tomilinas.
Priėmus pataisas, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius netektų įstatyme dabar įtvirtintos pareigos pasirašyti suderinimo dokumentą. Šią procedūrą parlamentarai siūlo keisti pranešimo apie susirinkimą nagrinėjimu.
Jame dalyvaujant savivaldybės vadovams, susirinkimo organizatoriams, policijos ir kitų įstaigų atstovams būtų aptariamos susirinkimo grėsmės, įvertinamas pajėgų poreikis viešosios tvarkos užtikrinimui, rengėjams pateikiami reikalavimai dėl triukšmo kontrolės, bendradarbiavimo, saugumo ir kitų aplinkybių.
Atsiradus pagrindo manyti, kad susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises, savivaldybės vadovai galėtų kreiptis į administracinį teismą prašydami neleisti jo organizuoti.
Šiuo metu savivaldybės vadovų veiksmai ar neveikimas derinant pranešimą apie susirinkimą gali būti skundžiami teismui jo organizatorių. Pataisų autorių nuomone, tokia tvarka yra neteisinga.
Pataisas yra pasirašę aštuoni Seimo nariai, priklausantys Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.
Pasak projekto rengėjų, Vilniaus savivaldybės 2021-aisiais neišduotas leidimas Šeimų sąjūdžio mitingui ir Kauno savivaldybės tais pačiais metais neišduotas leidimas LGBTQ+ eitynėms „akivaizdžiai parodė“, kad žmonių teisė rinktis į taikius susirinkimus yra nepagrįstai ribojama, dirbtinai kuriami biurokratiniai trukdžiai naudotis teisėmis.
„Taip negali būti, kad politiškai motyvuoti kažkokie apribojimai. Mums svarbu, kad žmonės jaustų valdžios pasitikėjimą ir ši jiems leistų taikiai reikšti savo nuomonę“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jo teigimu, susirinkimą galėtų apriboti teismas, po pranešimo nagrinėjimo įvertinęs iš institucijų gautą informaciją apie renginio keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, riaušių tikimybę.
„Panašios pataisos jau buvo Seime svarstomos, joms buvo po pateikimo pritarta, bet praeitoje kadencijoje neužteko valios. Tai norime pabandyti dar kartą“, – BNS sakė parlamentaras.
Projektą Seimui tikimasi pateikti pavasario sesijoje.
Tiek Šeimų maršo mitingas sostinėje, tiek LGBTQ+ eitynės Kaune 2021-ųjų rugsėjį įvyko po to, kai jų organizatoriai apskundė savivaldybių sprendimus teismams.
