Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios.
Kaip informuoja Aplinkos ministerija, tuo pačiu laikotarpiu taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu.
Draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną imtinai.
Kaip nurodo Aplinkos apsaugos departamentas, lydekos – plėšrios žuvys, kurios visą savo gyvenimą minta kitomis žuvimis ir taip atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje reguliuodamos smulkių žuvų populiaciją. Jų mitybos racioną sudaro įvairios žuvys, vėžiai, varlės ir vabzdžių lervos.
Lydekos taip pat prisideda prie vandens telkinių būklės gerinimo.
„Šiuo laikotarpiu lydekų apsauga tampa itin svarbi, nes jos gali tapti lengvu grobiu ne tik vandens paukščiams, smulkiems plėšriems žinduoliams, bet ir brakonieriams. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, siekdami užkirsti kelią neteisėtai žvejybai ir užtikrinti šių plėšrių žuvų populiacijos stabilumą“, – sako departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas.
Akcijos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, vykdys reguliarią verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolę. Pareigūnai tikrins asmenų, įtariamų žvejybos taisyklių pažeidimais, transporto priemones, ypač tamsiu paros metu.
Praėjusiais metais vykusios akcijos „Saugom lydeką“ nustatyti 278 žvejybos pažeidimai, iš jų 80 buvo šiurkštūs. Iš pažeidėjų buvo paimti 395 įrankiai: 132 ne mėgėjų žvejybos, 254 mėgėjų žvejybos ir devyni kiti įrankiai.
Taip pat konfiskuotos devynios plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Bendra padaryta žala aplinkai siekė 41 tūkst. 503 eurus.
Už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Taip pat privalu atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Nuo šeštadienio leidžiama žvejoti vėgėles, taip pat nuo šios dienos leidžiama tamsiuoju paros metu žvejoti Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.
Ministerija primena, kad žvejojantys lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse privalo turėti žvejo mėgėjo bilietą, tačiau norintiems paimti sugautą lašišą arba šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.
Nuo šeštadienio iki balandžio 30 dienos vienos žvejybos metu leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 centimetrai.
Apie sugautas lašišas ir šlakius privaloma teikti ataskaitas.
Pasak ministerijos, gaudantiems marguosius upėtakius visus juos privaloma paleisti, išskyrus atvejus, kai žvejojama Merkio ruože nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos, kur organizuojama jų limituota žvejyba.
Šiame ruože žvejoti leidžiama įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, o vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip du marguosius upėtakius ar du kiršlius.
