Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldo Trampo) grasinant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva nesirenka vienos pusės, tačiau laikysis bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos.
Anot jo, situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek JAV, tiek Danija yra labai svarbūs partneriai Lietuvai.
„Mes be jokios abejonės irgi suprantame tą situaciją, dėl to šiandien neužimame jokios pozicijos. Tačiau, žinoma, kad Lietuva vis dėlto dalyvaus, tarpininkaus ir laikysis bendros pozicijos, kokia bus ES pozicija“, – teigė politikas.
„Mes girdėjom, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikos klausimais Kaja Kallas (Kaja Kalas) pasisakė, kad turi būti gerbiamos demokratijos, kad ir mes turime saugoti tas teritorijas, kurios kažkada buvo įteisintos, nes yra atitinkamos konvencijos ir panašiai“, – teigė R. Motuzas.
Politiko teigimu, sprendimas dėl Grenlandijos turėtų būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į jos gyventojų nuomonę.
„Aš manau, kad pirmiausia (reikia įvertinti – BNS), ar mes pasiklausėme Grenlandijos žmonių vis dėlto. Kiek žinau, vakar „Times“ paskelbė apklausas, kad tik iki 6 proc. pasisako, kad galėtų būt svarstomas tas klausimas“, – sakė parlamentaras.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog nesirinkti pusės įpareigoja ir NATO sutarties pirmasis straipsnis, kuris numato, kad Aljanso šalys įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu.
D. Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai pareiškė, kad jis neatmeta galimybės imtis ekonominių ar karinių priemonių Grenlandijai – autonominei Danijos valdai – perimti.
Grenlandijos vyriausybė tvirtina, kad ši teritorija neparduodama, bet sako, kad yra pasirengusi bendradarbiauti.
Tuo metu danų pareigūnai tikina, kad D. Trumpas Grenlandijos negaus. Jie taip pat pabrėžia, jog nėra jokios karinės grėsmės nei Grenlandijai, nei Danijai, o situaciją galiausiai sprendžia pati sala.
