Praėjusiais metais bitininkai prisuko pakankamai medaus, tačiau niūrias jų nuotaikas kelia medus iš trečiųjų šalių bei dėl to kritusios kainos. Nemažai bitininkų galvoja atsisakyti verslo, nes sunkumų kelia įvežama produkcija. Apie tai plačiau papasakojo Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Vaidas Arbutavičius.
– Kaip vertinate praėjusių metų medunešį?
– Vienuose regionuose tam tikru laiku trūko drėgmės, derliai buvo menkesni. Kituose regionuose drėgmės ir šilumos buvo pakankamai, tai bitininkai pasigyrė, kad daug medaus paėmė. Labai svarbu atsižvelgti, kokia bitininkų aplinka. Kur daug kultūrinių augalų (rapsų, grikių), – tai derliai aukštesni, kur natūralios pievos ir miškai, – gerokai mažesni derliai. Tačiau tokia situacija yra kasmet. Nuo pavasario oras leido bitininkams dirbti. Kad skųstųsi mažu derliumi, tai tokių negirdėjau, tik vieni sakė – kaip kasmet, kiti sakė – geresni metai.
– Ar tiesa, kad dėl prasidėjusio importo iš trečiųjų šalių, dalis Lietuvos bitininkų nustoja bitininkauti?
– Žinau turėjusįjį ir 200 avilių bityną, kurį žmogus uždarė. Kai turi 50 avilių – tai pribėgom, savaitgaliais dar gali apžiūrėti, pasirūpinti, bet 200 jau reikalauja nuolatinės priežiūros. Kai medaus kainos kritusios, tai sunku išsilaikyti, nes kito darbo tiesiog nebespėji dirbti.
– Kur geriausia prekiauti savo medumi? Kur prekiaujate jūs?
– Per daugybę metų esu užmezgęs ryšių ir su prekybos centrais, ir su mažomis parduotuvėlėmis, su užsienio rinka. Dalyvauju mugėse, taip pat ir kalėdinėje – kur pats pristatau savo produkciją. Susipažįstu su vietiniais žmonėmis. Kadangi esu po truputį visur savo medaus patiekęs, tai jei viena vieta užsidaro, yra kitų, kurios sėkmingai veikia. Dirbu nuo 2000-ųjų, turiu ir savo elektroninę parduotuvę. Ieškau vis naujų kontaktų, džiaugiuosi, jei parduotuvėje nuperka net ir dešimt mano medaus indelių per metus.
