Opozicijoje dirbantys konservatoriai sako, kad prezidento ir valdančiųjų siūlomi šaltiniai didesniam gynybos finansavimui yra improvizacija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, kad tokius siūlymus, kaip šalies valiutos atsargų panaudojimas, reikėtų įvertinti, tik jei Vyriausybė šią idėją pateiktų parlamentui.
„Pozicija mūsų tokia yra, kad nesinorėtų vertinti šiuo metu diena po dienos iškeliamų vis naujų idėjų. Jos tik rodo, kad nėra aiškaus plano, yra tik improvizacija. Nėra aiškaus mechanizmo, suformuoto prezidento, Vyriausybės“, – Eltai teigė M. Lingė.
„Tos pavienės iniciatyvos, kol netaps konkrečiais projektais atkeliavusiais iš Vyriausybės, tol mes jų ir nevertinsime. Jau buvo pasiūlymų biurokratiją mažinti, atsiranda siūlymų atsižvelgti į valstybės rezervus turimus viena ar kita forma. Tai bandymas sukurti iliuziją, kad visą tai gali nekainuoti. Tokia ambicija negali nekainuoti. Ar mes ją finansuotume savomis ar skolintomis lėšomis, tai turi savo kainą“, – aiškino jis.
Politikas įvertino, kad jei tai bandymas naujajam JAV prezidentui D. Trumpui parodyti, kad Lietuva yra pasiruošusi finansuoti gynybą, tam reikia aiškaus plano.
„Norima aprėpti ir pasikeitusią geopolitinę aplinką, ir siųsti signalus JAV prezidentui Trumpui, kad esame ambicingi. Ambicija yra gerai, bet dar geriau būtų ir aiškus planas kaip jau tai pasiekti“, – sakė jis.
Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad finansuojant gynybos išlaidas galima būtų svarstyti apie 7 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervo atsargų panaudojimą, griežtinti PVM surinkimo reguliavimą ir didinti procentines kaupiamųjų pensijų fondų investicijas Lietuvoje, o ne užsienyje.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
