Užimtumo tarnybos direktorė: pernai darbo skelbimuose nepastebėta reikalavimo išskirtinai mokėti rusų kalbą

AutoriusRaminta Majauskaitė (ELTA)
FotoELTA

Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama išskirtinai mokėti karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalbą, nepastebėta. Tiesa, pažymi ji, kaip privalumas arba būtinybė, norint efektyviai eiti pareigas, rusų kalba 2024-aisiais įvardinta maždaug 5-iuose tūkstančiuose darbo skelbimų.

„Jeigu (rusų kalbos mokėjimas – ELTA) nebuvo nurodomas kaip būtina priemonė susikalbėti, tai tokių darbo vietų su reikalavimu mokėti išskirtinai rusų kalbą nematėme“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

„Tai pasitaiko tuose skelbimuose, kurie susiję su darbo vieta, kurioje yra reikalinga bendrauti su kalbančiaisiais rusų kalba. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, tai pernai turėjome 174 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių 5-iuose tūkst. rusų kalba buvo įvardinta kaip reikalavimas arba privalumas“, – nurodė ji, įvardindama, kad dažniausiai rusų kalbos reikalaujama iš administratorių ir logistikos įmonių darbuotojų.

Visgi, pasak Užimtumo tarnybos direktorės, pastaruoju metu kalbos mokėjimas apskritai dažniau yra nurodomas ne kaip reikalavimas, o kaip privalumas.

„Pastebima, kad darbdaviai kaip privalumą dažniau nurodo anglų, vokiečių kalbas, taip pat kitų kalbų mokėjimą, pavyzdžiui, norvegų, ispanų, graikų kalbas. Tai priklauso nuo to, kas yra įmonės steigėjas, kaip joje yra komunikuojama. Tačiau apskritai mažėja kalbų nurodymas kaip reikalavimas, dažniau tai tampa privalumu“, – aiškino I. Balnanosienė.

„Tiesa, dažnai matome lenkų kalbos reikalavimą būtent Vilniaus rajono tam tikrose įstaigose ir įmonėse“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad reikalavimą darbo vietoje mokėti rusų kalbą viešai imta aptarinėti po to, kai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė viešai paskelbė karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalba nebeteiksianti konsultacijų. Portalui Delfi.lt žinoma medikė nurodė, jog tokį sprendimą lėmė jos asmeninės vertybės.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu. Visgi, ministerijos vadovė pripažino, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Per dvejus metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis kone 5 tūkst. ukrainiečių: jų žinias VKI tikrins jau kovo mėnesį

confident-noyce

Apklausa: 9 iš 10 gyventojų teigia, kad Lietuvoje gyvenantys imigrantai privalo mokėti valstybinę kalbą

confident-noyce

SADM: nuo 2022 metų lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei 9 tūkst. užsieniečių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau