Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė, palyginti su 2023 metais, pernai padidėjo 9 proc. ir siekė 205 mlrd. eurų. Iš jų 161 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė, skelbia šalies NT masinį vertinimą atlikęs Registrų centras.
„Nepaisant to, kad pernai kurį laiką buvo stebima NT rinkos aktyvumo stagnacija, pardavimo kainų tendencijos iš esmės išliko stabilios – bendras kainų lygis ir toliau pamažu kyla, o NT masinio vertinimo metu nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus padidėjo beveik dešimtadaliu“, – pranešime teigė Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug 9 procentais: gyvenamųjų teritorijų – 8 proc., mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 10 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 9 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8 procentais. Gyvenamosios paskirties statinių vertė išaugo apie 6 procentus, kitų paskirčių statinių – apie 10 proc.
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto – tiek žemės, tiek statinių – vertės, šiemet labiau augo kurortinėse Palangos miesto bei Birštono savivaldybėse ir keliose kitose regioninėse savivaldybėse – Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Kazlų Rūdos ir Varėnos. Komercinės žemės ir pastatų vertės standartiškai labiau didėjo didžiuosiuose šalies miestuose ir jų aplinkinėse teritorijose, kuriose ir koncentruojasi ši veikla“, – nurodė L. Kanišauskienė.
Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Kauno miesto bei rajono savivaldybėse, taip pat Akmenės ir Molėtų rajonų savivaldybėse, kuriose dėl didelių investicinių projektų įgyvendinimo vyksta spartesnė ekonominė plėtra.
