„Kartais žmonės užsiregistruoja pasitarti dėl gyvybės draudimo, bet ateina tiesiog išlieti savo širdgėlą. O po savaitės jau grįžta kalbėtis apie reikalus“, – sako pensijų ir gyvybės draudimo vadybininkė Vytautė Jocienė.
Ne veltui yra posakis, kad, neįlipęs į svetimus batus, nesuprasi, kas tam žmogui rūpi ir ko jam šiandien labiausiai reikia. „Esame šiek tiek psichologai“, – neslepia Vytautė, savo darbe besistengianti įsijausti į klientų patirtis ir suprantanti, kad kartais žmonės atėję verkia dėl netekties, tačiau giliai širdyje jiems būna ramiau, kad su gyvybės draudimo išmoka neliks nelaimėje vieni. Klientų istorijų, neretai įsimintinų ir pamokomų, susikaupė ne viena.
Ar vaikai tikrai neserga?
Vis dar įprasta manyti, kad vaikai dažnai nugriūva, susilaužo rankas ar pasitempia kojas, tačiau kas galėtų pamanyti, kad vaiką gali ištikti sunki liga? Pašnekovės patirtis byloja ką kita.
„Keliolikos metų jaunuolį ištiko insultas. Jam tėvai buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį, tačiau be apsaugos nuo kritinių ligų. Dabar jauną žmogų tenka mokyti iš naujo atsistoti, atsisėsti, valgyti, kalbėti ir pažinti daiktus. Po vaiką ištikusios ligos šeima paprašė kuo plačiau skleisti žinią, kad didelių bėdų nutinka ir vaikams, o kritinės ligos nesirenka nei amžiaus, nei profesijos, nei „myli-nemyli“, – kalba V. Jocienė.
Kitos istorijos herojė neturėjo nė dešimties metų, kai jai buvo nustatytas pirmo tipo cukrinis diabetas. Mergaitė turėjo draudimą nuo kritinių ligų: tėvai buvo pasirinkę ne pačias didžiausias, tačiau gana rimtas apsaugas.
„Praėjus metams po to, kai buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, šeima sugrįžo paklausti, ar į kritinių ligų sąrašą įeina cukrinis diabetas. O po kurio laiko atskubėjo apdrausti kitus vaikus, nes išmoka labai pagelbėjo gydantis“, – pasakoja V. Jocienė.
Atsigręžti į save ir pailsėti
Pašnekovė pastebi, kad šiandien daugelis klientų, sudarydami gyvybės draudimo sutartis, priima sprendimą apsidrausti ir nuo kritinių ligų. Likusieji to nedaro dažniausiai ne dėl to, kad būtų gaila pinigų įmokoms. Vieni, konsultantės nuomone, tiesiog kuo toliau stumia mintis apie kritinės ligos galimybę, kiti užsisuka kasdienybėje ir susimąsto tik tuomet, kai gyvenime ima degtis raudonos lemputės.
„Kartais žmonės pamiršta, kad liga gali ištikti ir nuo nerimo arba įtampos, kai žmogus, rūpindamasis šeima ir jaudindamasis dėl jos finansinio saugumo, dirba ir dirba, tačiau neatsigręžia į save, nesustoja pailsėti – iki kol nesušlubuoja paties sveikata ar gyvenimas nepradeda siųsti įspėjamųjų ženklų.
Susimąstyti apie savo poreikius ir gyvybės draudimą dažnai paskatina ne žodžiai, o artimoje aplinkoje nutikusios nelaimės ir matymas, kaip sudėtinga gyventi sunkiai susirgusiems, traumų ištiktiems neapsidraudusiems žmonėms. Ir, žinoma, viešos akcijos, kurių metu renkami pinigai gydymuisi ar maitintojo netekusioms šeimoms“, – įsitikinusi V. Jocienė.
Tvarsčiams pinigų turi – nori gauti rimtą išmoką
Patyrusi konsultantė sako, kad anksčiau klientai teikdavo pirmenybę vaikų poreikiams ir kaupimui pensijai. Šie poreikiai niekur nedingo, tačiau, brangstant gydymuisi bei didėjant būsto paskoloms, auga draudimo nuo kritinių ligų ir gyvybės rizikų draudimo poreikis.
„Pastebimai didėja ir draudimo apsaugos. Anksčiau netrūkdavo manančių, kad gyvybės draudimą, kaip žemaičiai sako, „by tik turėti“, o dabar klientai tiesiai rėžia, kad jiems nereikia 30 eurų už piršto lūžį, kuriuos, tikėtina, gautų pasirinkę visiškai minimalius apsaugų dydžius: tvarsčiams ir tabletėms pinigų atras ir patys, o jeigu jau draustis, tai išmoka turi būti „normali“, pakankama gydytis sunkią ligą“, – pasakoja V. Jocienė. Jos praktikoje jau buvo klientų, gavusių ir 20 tūkst., ir 25 tūkst. eurų siekiančias draudimo nuo kritinių ligų išmokas, kurios leido išvažiuoti gydytis į užsienį.
Paklauskite savęs, kad būtų, jeigu būtų
Jeigu dar dvejojate, ar jums reikia gyvybės draudimo, Vytautė pataria užduoti sau keletą klausimų. Kas padėtų užauginti vaikus, jeigu jums kas nors nutiktų? Ar būtų iš ko grąžinti paskolas ir kitus finansinius įsipareigojimus? Kas paskolintų pinigų, jeigu šeimą ištiktų nelaimė? Kas padėtų atsistoti ant kojų ir gyventi toliau? Ar ateityje užteks pinigų išleisti vaikus į mokslus – juk pragyvenimo lygis kyla, kartu didėja ir studijų kaina?
„Reiktų pamiršti nuostatą „ai, nieko nenutiks“ ar „per anksti apie tai galvoti“ ir ramiai įsivertinti, ar, neturėdami gyvybės draudimo, jaučiamės finansiškai saugūs dėl ateities. Jeigu atsakymas yra ne, pasitarkime su specialistais“, – sako V. Jocienė.
Pašnekovės teigimu, finansinio stabilumo neturėsime, jeigu iš anksto nepradėsime juo rūpintis.
„Su kiekvienu klientu aptariame jo poreikius ir finansines galimybes. Jeigu klientas neišgali kas mėnesį mokėti optimalios draudimo įmokos, pasižiūrime, kokia įmoka nėra per didelė jo šeimos biudžetui. Kiek mažesnė įmoka vis tiek geriau, negu nieko. Kai kas žodį „draudimas“ prisimena tik prieš išvykdamas į kelionę, tačiau tai ne tas pats – gyvybės draudimu reikia rūpintis kasdien“, – kalba V. Jocienė.
