Sausio 13-oji Lietuvoje įsirėžė į istoriją kaip diena, kai tauta stojo už savo laisvę. Santa Vaškevičienė, tuo metu žurnalistė Panevėžio miesto televizijoje „Pan TV“, dalijasi unikaliu žvilgsniu į šiuos įvykius ir jų atgarsius Panevėžyje.
Kasdien budėjo žmonės ir užtikrino saugumą
„Tuo metu dirbau „Pan TV“, kuri buvo privati, tačiau labai progresyvi televizija. Aš dar studijavau žurnalistiką paskutiniame kurse, o nepriklausomoje Lietuvoje tada kūrėsi kelios naujos televizijos. Tai buvo įdomus ir intensyvus laikas, kai mūsų karta kūrė, darė ir tapo prodiuseriais“, – prisiminimais dalijasi dabartinė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centro direktorė S. Vaškevičienė.
Kai sausio 13-ąją Vilniuje buvo užimtas televizijos bokštas, „Pan TV“ tapo vienu iš svarbiausių taškų, perduodant žinias.
„Mes Panevėžyje turėjome retransliacijos bokštą, prie dabar jau buvusio pašto pastato. Ten kasdien budėjo virš 100 žmonių. Jų tikslas buvo užtikrinti, kad galėtume saugiai dirbti. Atmosfera buvo ypatinga – visi jautė atsakomybę ir bendrumo jausmą. Taip pat Vilniaus žurnalistai išvyko dirbti ir į Kauną“, – pasakojo ji.
Žinios transliuojamos baldų parduotuvėje
S. Vaškevičienė pabrėžė, jog tuo metu informacijos sklaida buvo pagrindinis prioritetas.
„Vienas iš informacijos šaltinių buvo „Sky News“ bei kitos užsienio naujienos. Taip pat įrašydavome tai, ką atvykę mums pasakydavo, pranešdavo žmonės. Žinias įrašinėjome į vaizdajuostes ir jas vežėme į Panevėžio taškus, kur gyventojai galėjo žiūrėti. Vienas iš tokių taškų buvo parduotuvė „Klevas“. Ten ant parduodamų televizorių ekranų transliuodavome įrašus“, – teigė panevėžietė.
Panevėžys pirmas atkūrė transliaciją
Nežinomybė ir baimė, ką atneš ateitis, buvo jaučiama kiekviename žingsnyje.
„Visi buvo pasimetę, tačiau supratome, kad reikia daryti viską, jog žmonės gautų informaciją. Jautėme atsakomybę už tiesos sklaidą. Kitas etapas buvo atkurti vakaro žinias. Tą mes ir padarėme. Panevėžys, kartu su Skirmantu Pabedinsku, ištransliavo signalą Lietuvos žmonėms. Mums pavyko anksčiau nei Kaunui. Jie taip pat labai stengėsi ir jiems pavyko po kelių savaičių.
Na, o mes dirbome dieną, naktį: rinkome informaciją, įrašinėjome, ruošėmės kaip diktoriai. Kartu su S. Pabedinsku skaitydavome žinias. Nuo Sausio 13-osios taip dirbome keletą savaičių“, – sakė moteris.
Bandė įkvėpti viltį
Transliacijos turinys buvo skirtas informuoti visuomenę apie įvykius.
„Kartojome apie bokšto užėmimą, kaip žurnalistai privalėjo išeiti bei, žinoma, jų pastangas gelbėti medžiagą. Pranešinėjome, ką kalbėjo Gorbačiovas, kokių veiksmų ėmėsi mūsų politikai. Bandėme įkvėpti viltį, kad Lietuva ginasi. Visiems rūpėjo, kas bus toliau“, – tikino ji.
Bendruomenės stiprybė ir palaikymas
S. Vaškevičienė atskleidė, kaip svarbu buvo žmonių palaikymas.
„Būdavo, kad atvykdavau, o žmonės prasiskirdavo, padarydavo koridorių ir sakydavo: „Mūsų diktorytė“. Tai buvo labai malonus jausmas, rodantis, kad mūsų darbas buvo vertinamas“, – dalijosi ji.
„Mūsų buvo daug. Visi „Pan TV“ darbuotojai: direktorius, operatoriai, žurnalistai, garso režisieriai ir kt. Taip pat vilniečiai žurnalistai. Nuolat ateidavo įstaigų vadovai, politikai, valdžia, Sąjūdžio žmonės. Trūko įrangos, todėl nešdavo visi, kas galėjo – nuo paprastų prailgintuvų iki kasečių“, – pasakojo S. Vaškevičienė bei pridūrė, kad ji, šioje veikloje, buvo „tik mažas sraigtelis“.
Vienas iš kertinių etapų gyvenime
Paklausus, kokios emocijos Sausio 13-ąją užplūsta po šitiek metų, moteris teigė, kad visuomet grįžta prisiminimai.
„Kažkada buvau to dalimi. Aš nuolat nebūdavau retransliacijos bokšte, nes turėjau mažą vaiką ir turėdavau grįžti namo. Mano gyvenime buvo įvairių kertinių, įdomių transformacijų. Šis periodas vienas iš jų“, – atviravo ji.
Po kelerių metų moteris paliko žurnalistės pareigas ir su vyru nėrė į verslo pasaulį. Iš pradžių turėjo santechnikos, statybų verslą, vėliau – kavinukę.
„Ne paslaptis, kad tuomet vyravo didelis banditizmas. Dabar jau visos tos bėdos nugalėtos. Na, o kai įkūrėme verslą, nebuvo tvarkų, kur ir kam mokėti mokesčius, kokios turi būti darbo sutartys ir t. t. Teko ieškoti, kaip, ką daryti. Taigi, viską kūrėme kartu, mokėmės. Nepriklausomybės pradžia buvo iš tiesų įdomi. Verslas augo ir kartu augo įstatyminė bazė“, – pridūrė S. Vaškevičienė.
