Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maksva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“.
Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.
„Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda.
„Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi, – rašė jis. – Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“
Reaguodamas į šią G. Nausėdos poziciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva yra nedraugiška Rusijai valstybė.
„(Lietuva yra – BNS) priešiška mums valstybė, kuri, be kita ko, kaip paaiškėjo, turi teritorinių pretenzijų. Tai pateisina mūsų gilų susirūpinimą ir dabartines bei būsimas priemones mūsų valstybės saugumui užtikrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Karaliaučiaus miesto pradžia – vokiečių ordino Karaliaučiaus pilis, XIII amžiaus viduryje pastatyta prūsų sembų gyvenvietėje Tvankstoje. Gyvenvietė buvo pavadinta Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro garbei Kunigsbergu, vėliau – Kionigsbergu (Karaliaus kalnu).
Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI amžiaus vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje.
1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino garbei.
