Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Lietuva teisėtai nutraukė sutartis su biofarmacijos įmone „Profarma“ ir medicinos įrangos įmone „Bona Diagnosis“ dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo.
Teismas nusprendė, kad valstybė nors ir ribojo pareiškėjų nuosavybės teisę, tai darė siekdama teisėtų tikslų – užkirsti kelią nesąžiningoms praktikoms ir apsaugoti valstybės lėšas.
EŽTT pritarė Vyriausybės pozicijai, kad nors valdžios institucijų veiksmai neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo, įmonės taip pat buvo neteisios.
Anot teismo, įmonės negalėjo nevykdyti joms pagal civilinę teisę tenkančios pareigos veikti gera valia, sąžiningai ar tikėtis išsaugoti iš neracionalaus, neskaidraus viešojo pirkimo gautą pernelyg didelį pelną.
Sprendimas turi įsiteisėti per tris mėnesius, jei pareiškėjais neprašys sprendimo peržiūrėti teismo Didžiojoje kolegijoje.
Prieš dvejus metus Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus – iš „Profarmos“ priteisė 145,2 tūkst. eurų, iš „Bona diagnosis“ – 3 mln. 997 tūkst. eurų.
Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.
Tuomet įmonės kreipėsi į EŽTT ir apskundė Lietuvą teigdamos, kad šalies teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo-pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo straipsnį, numatantį nuosavybės apsaugą.
Įmonės iš valstybės reikalavo priteisti virš 7 mln. eurų turtinei, neturtinei žalai, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pareiškėjos bendrovės kreipėsi į teismą, teigdamos, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų joms teko pernelyg didelė našta.
Bylinėjimasis kilo, kai valstybė, 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai, nusprendė sudaryti sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, įsigijo pusę milijono greitųjų testų.
Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus. Ieškinys buvo patenkintas.
Teismai atkreipė dėmesį kad „Bona Diagnosis“ buvo įsteigta ir kaip juridinis asmuo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 metų kovo 18 dieną, tai yra prieš pat sutarčių dėl COVID-19 testų pasirašymą, įmonės buveinė registruota 2,98 kvadratinio metro ploto negyvenamojoje patalpoje – sandėliuke Vilniuje.
Teismai atkreipė dėmesį, kad „Profarma“, su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudariusi didelės vertės sutartį, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę „Bona diagnosis“.
Iš „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš „Profarmos“.
