Gimstamumas Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja, ypač – regionuose. Miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Ne išimtis ir Panevėžys. 2024 metais mieste užregistruoti 606 naujagimiai, o 2023 metais – 700. Tad gimė beveik 100 kūdikių mažiau.
Kai kurios savivaldybės demografinę situaciją bando gerinti skirdamos solidžias pinigines išmokas. Pavyzdžiui, nuo šių metų Radviliškis už kiekvieną gimsiantį kūdikį šeimai skirs po pusantro tūkstančio eurų. Na, o kokių priemonių imasi Panevėžio valdžia?
Analizė
Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė tvirtino, kad gimstamumo didinimas nesusisijęs su vaiko kraitelių dalinimu.
„Lietuvos miestų patirtys aiškiai tai parodo. Pagalba šeimai? Taip, nedidelė pagalba šeimai yra gerai visada, tačiau jokios įtakos gimstamumui finansinė savivaldybės parama nedaro. Tai labai gerai iliustruoja ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Domanto Jasilionio atlikta analizė“, – pabrėžė ji.
Markso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Domantas Jasilionis dar 2024 m. analizuodamas demografinę situaciją perspėjo, kad formuojama nuomonė, jog dosni šeimos politika finansine prasme automatiškai reiškia aukštą gimstamumą. Ilgą laiką buvo kalbama apie masinį emigrantų sugrįžimo procesą. Pastaraisiais metais imigracija tai yra raktas kone į visų demografinių problemų sprendimą.
Užsienio pavyzdžiai
Lenkijos išskirtinumas labai aiškiai pasimato, kai žiūrima į paramos šeimai struktūrą.
„Pagal procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Lenkija iš keturių valstybių (Švedija, Prancūzija, Lenkija, Lietuva) yra antroje vietoje – siekia 3 proc. nuo BVP, bet 76 proc. eina finansinei tiesioginei paramai – išmokai. Tuo metu Švedija ir Prancūzija yra gimstamumo lyderės, bet matome visai kitokią paramos šeimai struktūrą, kai žymiai daugiau skiriama paslaugoms – vaikų darželiams, pomokyklinei veiklai ir kitoms“, – sakė jis.
Pasak mokslininko, Lietuva daro pažangą, lyginant su ankstesniais metais. Nors 2019 metais 60 proc. teko finansinei paramai, bet auga ir paslaugų sektoriaus dalis. Matoma, kad Lenkija yra dugne pagal procentą vaikų, kurie lanko lopšelius.
„Toks sugretinimas leidžia daryti išvadas, kad efektyviausias yra pilnavertis šeimos politikos modelis, orientuotas į, visų pirma, darbo ir vaikų auginimo derinimą su išplėtotu lopšelių bei darželių tinklu, paslaugų įvairove šeimoms, auginančioms vaikus. Lenkijos pavyzdžiu matome, kad išimtina orientacija į finansines priemones neturi arba turi tik trumpalaikį efektą gimstamumui“, – apibendrino D. Jasilionis.
Subsidijos būstui
Anot jo, paramos būstui poveikis irgi yra nevienareikšmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad subsidijos būsto įsigijimui neturi tokio didelio efekto.
„Turime daugybę naujų veiksnių, neapibrėžtumą, prieštaringus pokyčius. Net ir Šiaurės šalyse mažėjantis gimstamumas, savanoriška bevaikystė – naujųjų kartų požymiai. Svarstoma, ar klimato ir geopolitinių grėsmių kontekste verta turėti vaikų“, – pastebėjo D. Jasilionis.
Tačiau kartu jis pabrėžė, kad veikia tik priemonių kompleksas, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą.
„Jei pasirinksime į vieną veiksnį, (…) gimstamumo prasme proveržio nepavyks pasiekti. Realybė rodo, kad nėra universalios politikos „sidabrinės kulkos“, negalime nukopijuoti Šiaurės politikos ir tikėtis, kad tapsime efektyvūs“, – kalbėjo vyras.
Panevėžys imasi kitokių priemonių šeimų gėrovės gerinimui
Panevėžio miesto savivaldybė kuria palankią aplinką gyventojams čia kurti šeimą, auginti vaikus. Loretos Guokės teigimu, mieste veikia puikiai išplėtotas lopšelių-darželių tinklas, teikiamų paslaugų įvairovė vaikus auginančioms šeimoms, įvairiapusiška popamokinė veikla, dienos stovyklos.
„Šie rodikliai daro didesnę įtaką šeimoms savo gyvenimui rinktis būtent Panevėžį nei kūdikio kraitelis ar piniginė išmoka čia gyvenantiems tėvams. Išmokos šeimoms, kaip gimstamumo skatinimo ir gyventojų pritraukimo į regionus priemonę, laikome labiau politinės reklamos forma nei efektyviu realiai veikiančiu instrumentu. Deklaruotų miesto gyventojų skaičiaus didinimas skiriant tėvams išmokas ar kūdikio kraitelius realiai jo nepadidina. Pastebima tokia tendencija, kad, pavyzdžiui, nors Panevėžio rajono savivaldybė kūdikio kraitelį skiria, jame deklaruoti tėvai, faktiškai gyvenantys Panevėžio mieste – jei tik turi galimybę registruoti naujagimį Panevėžio mieste – jį čia ir registruoja“, – tikino ji.
Panevėžio rajone gyvenančių tėvų, kurie neturi galimybės deklaruoti vaiko Panevėžio mieste, jokie kraiteliai neprivilios registruoti vaikelio Panevėžio mieste, nes tokios galimybės jie paprasčiausiai neturi.
„Gimstamumo skatinimo programos, pagalba jaunoms šeimoms ir kitų socialinių, mokestinių garantijų užtikrinimas vaikus auginančioms šeimoms – Valstybės politikos klausimas“, – pridūrė L. Guokė.
Gimstamumo mažėjimas – visos šalies problema
Moteris pabrėžė, kad gimstamumo mažėjimas – visos šalies problema.
„Tai miestai, kurie gimstamumo didinimui yra numatę ir skiria finansinį paskatinimą“, – teigė ji.
