Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sausį Baltarusijoje vyksiančio proceso rinkimais pavadinti negalima.
„Svarbiausia žinia, kad to proceso, kuris bus Baltarusijoje, rinkimais vadinti negalime. Nebereikia laukti, kol įvyks tas farsas, ir tada kažkokius sprendimus politinius daryti. Iš anksto galima preziumuoti, kad nieko bendro su rinkimais tai neturi“, – antradienį po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja kalbėjo parlamento vadovas.
Sausio 26 dieną, praėjus puspenktų metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo Baltarusijoje kilo masiniai protestai, vėl vyks prezidento rinkimai, juos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra pavadinęs „režimo organizuojamu Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo renginiu“.
Paskutiniu Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka šalį valdo nuo 1994-ųjų. Politinės partijos, kurioms leidžiama veikti, jį rinkimuose remia.
Be to, Baltarusijos autoritarinis vadovas yra pasirašęs įstatymą, kuris jam visam gyvenimui suteikia neliečiamybę ir praplečia galimybes naudotis valstybės ištekliais, jei šis kada nors atsistatydintų iš prezidento posto.
Septintosios kadencijos siekiantis buvęs kolūkio vadovas stiprino Minsko ryšį su Rusija ir per savo tris valdymo dešimtmečius griežtai dorojosi su bet kokiais pasipriešinimo ženklais.
Po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol, Baltarusijai buvo paskelbtos Vakarų sankcijos.
Per represijas buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai įkalinti arba pabėgo iš šalies, tuomet iš kaimyninės valstybės pasitraukė ir S. Cichanouskaja.
Baltarusijos santykiai su Vakarais dar labiau pašlijo, kai 2022-aisiais A. Lukašenka leido Rusijai pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
