Lietuvos kariuomenės analitikai, analizuodami priešiškos informacijos srautą, stebi pastangas Lietuvą ir NATO apkaltinti organizuojant Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo perversmą.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, lapkričio mėnesį priešiškos informacijos srautas, lyginant su spalio mėnesiu, lieka nepakitęs, tačiau analitikai stebėjo stiprėjantį Baltarusijos informacinį spaudimą.
Anot pranešimo, Lietuva bei NATO kaltinami keliantys grėsmę Baltarusijai. Šiuo laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje dominavo karinio pobūdžio temos, skleista komunikacija susijusi su Rusijos agresija prieš Ukrainą, jai skiriama Vakarų parama, NATO ir Lietuvos santykiais su Rusija ir Baltarusija.
Pasak kariuomenės, analizėje išskiriamas Baltarusijos valstybiniame kanale transliuotas filmas apie tariamai Baltarusijos saugumo tarnybų užkardytą bandymą surengti valdžios perversmą.
Jame teigiama, kad Lietuvos ir Lenkijos institucijos finansuoja ir ruošia baltarusių opozicionierius, kurie turėjo peržengti Baltarusijos sieną ir pradėti karinius veiksmus. Taip pat minima, kad tolesnėje šių veiksmų stadijoje turėjo įsitraukti ir NATO pajėgos.
Šiame filme pateikta istorija buvo platinama ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos žiniasklaidoje, stebėta reakcija iš aukšto rango šių valstybių propagandininkų.
Panaši komunikacija ir naratyvai, anot kariuomenės, šiais metais pastebėti ne pirmą kartą.
Kariuomenės analitikai šiuos atvejus vertina kaip dezinformacijos kampaniją ir sieja su pasiruošimu artėjantiems Baltarusijos prezidento rinkimais.
Baltarusijos prezidento rinkimai vyks kitų metų sausio 26 dieną, praėjus ketveriems su puse metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo visoje šalyje kilo masiniai protestai.
Pasak kariuomenės, didelio dėmesio priešiškoje informacinėje erdvėje sulaukė Vakarų valstybių leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje.
„Dar ilgą laiką iki šio sprendimo buvo stebimas Rusijos informacinis spaudimas prieš NATO, esą toks sprendimas yra paskutinė raudonoji linija, kurią peržengus Rusija laikytų NATO galutinai įsitraukusia į karą Ukrainoje ir toks sprendimas neliks be pasekmių“, – nurodoma pranešime.
Kariuomenės teigimu, po Vakarų sprendimo buvo stebimas staigus įtampos priešiškoje informacinėje erdvėje augimas. Jį sustiprino po to sekę įvykiai – Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašyta atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina ir „Orešnik“ raketos panaudojimas prieš Ukrainą.
Vašingtonas tiekia Ukrainai savo ilgojo nuotolio raketas ATACMS, kuriomis galima smogti taikiniams, esantiems giliai Rusijos teritorijoje. Tai išprovokavo piktą Maskvos atsaką – ji išbandė naują hipergarsinę raketą.
Maskva panaudojo šią raketą atsakydama į tai, jog Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV raketomis ATACMS ir Jungtinės Karalystės raketomis „Storm Shadow“.
Pasak pranešimo, priešiška žiniasklaida taip pat kaltino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vykdant rusofobišką politiką, diskriminuojant etnines mažumas.
Rusijos žiniasklaidoje toliau matomas informacinis spaudimas dėl Baltijos šalių vykdomos energetikos politikos.
„Šiame kontekste dėmesys daugiausiai kreipiamas į planuojamą Baltijos šalių atsijungimą nuo BRELL sistemos, siekiama įtikinti šių valstybių visuomenes esą šis žingsnis yra vykdomas sąmoningai siekiant bloginti gyvenimo kokybę“, – teigė kariuomenė.
