Laikas bėga, o karas Ukrainoje vis dar tęsiasi. Panevėžio rajono Gustonių socialinės globos namuose gyvenantis Alvydas Marciūnas neatsitraukdamas pina Ukrainos kariuomenei skirtus maskuojančius tinklus.
Per metus – 40 tinklų
Gustonių socialinės globos namuose gyvenantis 59-erių metų A. Marciūnas tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip kiekvienas gali prisidėti prie paramos Ukrainai. Nepaisydamas asmeninių iššūkių, vyras jau metus pina maskuojančius tinklus, kurie vėliau keliauja į frontą.
Šiuo metu Alvydas riša 30 kvadratinių metrų tinklą. „Medžiagines juostas rišu šachmatiškai, kas dvi akis“, – paaiškina.
Kad aprūpintų kariuomenę reikalingomis priemonėmis, Alvydas tinklų pynimu užsiima kiekvieną dieną, skirdamas tam po 9 valandas. Per savaitę vyras nupina vieną tinklą, per metus – daugiau nei keturiasdešimt. Visi tinklai iškeliauja į Chersono miestą.
Paklaustas, ar jam padeda kiti namų gyventojai, vyras pasakoja: „Sunkiausia tinklą uždėti ant medinio rėmo, tada man reikalinga pagalba, vienam sunku išsiversti. O šiaip ateina draugai, pasisiūlo padėti, bet nė vienas ilgai neišbūna. Tai ilgai stovėti, tai rankų pakelti negali arba šiaip – pritrūksta kantrybės, tad įprastai darbuojuosi vienas.“
Tinklus pins iki pabaigos
Imtis tokios veiklos Alvydą paskatino „Carito“ savanoriai, o šio amato jį išmokė iš Ukrainos į Panevėžį gyventi atvykusi Jelena. Tinklams pinti specialias medžiagines juosteles parūpina patys ukrainiečiai .
„Atveža pusgaminius, man belieka pabaigti juosteles susikarpyti ir jose skyles pradurti, – pasakoja tinklų pynėjas. – Pirmus pyniau baltos spalvos, labai kruopščiai, dailiai, lygiagrečiai. Vyrai pažiūrėjo iš drono ir sakė, kad tinklas atrodo kaip kilimas, labai išsiskiria iš gamtos. Ir liepė pinti kuo paprasčiau, kad tinklas atrodytų ne kaip paveikslas, o susilietų su aplinka.“
Nepaisant to, kad Alvydas pats susiduria su negalia – neteko kojos, – vyras nepasiduoda ir aktyviai prisideda prie paramos. „Visa tai darau, nes noriu bent taip padėti kariams. Pats tarnavau armijoje, norisi padėti broliams“, – sako Alvydas ir šypsodamasis priduria, kad tinklus pins tol, kol pasibaigs karas Ukrainoje.
Gyvenimo prasmė
Taip jis ne tik padeda kariams, bet ir randa prasmę savo gyvenime. Vyras neslepia, kad šis užsiėmimas tapo būdu, kaip užpildyti laiką. „Darbas labai lengvas ir tai – savotiška meditacija, pabėgu nuo liūdnų minčių“, – sako Alvydas.
Po ilgos darbo dienos su tinklais Alvydas ieško ramybės dėliodamas. Jo kantrybės vaisius – trijų tūkstančių detalių dėlionė, kuri netrukus virs įspūdingu paveikslu ir taps dar vienu eksponatu, puošiančiu šią įstaigą.
Minėtas iniciatyvas palaiko ne tik Alvydas, bet ir visa bendruomenė, ypač Gustonių socialinės globos namų vadovė Žana Vaitovič. Ji džiaugiasi, kad gali suteikti Alvydui patalpas darbui. „Alvydas turi auksines rankas, jam tik duok užsiėmimą ir jis gali nuolat dirbti. Šis žmogus be veiklos gyventi – negali. O svarbiausia, jis viską moka ir gali“, – sako įstaigos vadovė.
