Vyriausybė nepritaria iniciatyvai įteisinti platesnes sanitarines apsaugos zonas prie didesnių kapinių.
Ministrų kabinetas pritarė tokiai Aplinkos ministerijos išvadai dėl šešių ankstesnės kadencijos Seimo konservatorių parengto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto.
Pataisomis siūloma, jog sanitarinės zonos būtų nustatomos pagal kapinių dydį – steigiamų naujų ir jau veikiančių iki 10 hektarų ploto kapinių apsaugos zona būtų 100 metrų, nuo 10 iki 20 ha – 200 metrų, o nuo 20 iki 40 ha – 300 metrų.
Anot ministerijos, toks reguliavimas būtų perteklinis, nemažintų gyventojų nepasitenkinimo.
Jos teigimu, šiuo metu įstatymai leidžia sanitarinės zonos dydį nustatyti ir įmonėms atlikus poveikio sveikatai vertinimą – priklausomai nuo jo rezultatų, ši zona aplink kapines gali būti ir mažesnė nei pataisomis siūlomi dydžiai.
„Zonos dydis, atlikus (…) poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, gali būti fiksuojamas sumažintas arba padidintas, todėl kapinės (…) nustačius mažesnį kaip 100 metrų zonos dydį galėtų dar labiau priartėti prie gyvenamųjų teritorijų. Siūlomos priemonės neatitiktų įstatymų pakeitimo tikslo – mažinti gyventojų nepasitenkinimą“, – nutarimo dokumentuose nurodė ministerija.
Be to, pasak jos, trūksta argumentų, kodėl siūlomos būtent tokio dydžio sanitarinės zonos.
Vienas pakeitimų autorių konservatorius Mindaugas Skritulskas rugsėjį aiškino, jog didžiųjų miestų prieigose atsiradus kapinėms visai šalia namų mažėja nekilnojamojo turto kaina, be to, gyventojai gali patirti emocinį diskomfortą.
Pasak jo, pasiūlymas būtų tam tikras kompromisas, tačiau šios zonos galėtų būti nustatomos ir ne tik vertinant kapinių plotą.
Dabar kapinių sanitarinė apsaugos zona negali būti mažesnė kaip 100 metrų, nepriklausomai nuo kapinių ploto. Steigiamos naujos kapinės negali būti didesnės kaip 40 ha.
Iki 2020 metų visoms kapinėms galiojo 300 metrų sanitarinė apsaugos zona.
