Geriausiai matematikos išmoko Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija, rodo trečiadienį pristatytas naujausias žurnalo „Reitingai“ vertinimas. Kasmet išsamius švietimo institucijų tyrimus pristatančio žurnalo duomenimis, 2024 metais lietuvių kalbos žinias kokybiškiausiai suteikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija bei taip pat Vilniaus licėjus ir KTU gimnazija.
Trečiadienį pristatyti ugdymo įstaigų bei aukštojo mokslo institucijų reitingai pagal mokomuosius dalykus ir studijų kryptis. Pasikeitus švietimo duomenų viešinimo tvarkai, gimnazijų dalykinis reitingas sudarytas analizuojant 2024 metų laidos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) vidurkius.
Matematikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
1. LSMU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. KTU gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Prienų Jiezno gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. Vilniaus licėjus
3. KTU gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus A. Puškino gimnazija
5. LSMU gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
1. Klaipėdos licėjus
2. Jonavos Senamiesčio gimnazija
3. KTU gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Šiaulių J. Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija
4. Mažeikių Gabijos gimnazija
5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
1. Vilniaus licėjus
2. Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija
3. Vilniaus Valdorfo mokykla
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Kelmės r. Šaukėnų V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija.
Ištyrė specialiųjų ugdymosi poreikių įtaką mokyklų rezultatams
Šiuo metu kadenciją baigiantiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovams rugsėjį pareiškus, kad kai kurios mokyklos reitinguose atrodo prasčiau tik dėl jose besimokančio didelio skaičiaus specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių, kurie nelaiko arba prastai išlaiko VBE, žurnalo „Reitingai“ vadovybė atliko tyrimą.
Nustatyta, kad iš 27 242 Lietuvos mokyklose besimokiusių abiturientų mažiau kaip 12 procentų – 526 jaunuoliai – turėjo SUP.
Tuo tarpu nuo šių metų privalomo matematikos VBE nelaikė 39,28 proc. abiturientų, o 10,5 proc. jo neišlaikė. Privalomo lietuvių kalbos brandos egzamino nelaikė 36,5 proc. abiturientų, o 8,9 proc. laikiusiųjų reikiamos kartelės neperkopė.
Tarp aukštųjų mokyklų pirmauja Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija
Aukštosios mokyklos taip pat buvo įvertintos pagal studijų kryptis. Reitingų sudarytojai universitetus vertino pagal bakalauro specialistų parengimą.
Geriausiai įvertintos studijų kryptys – Vilniaus universitete (VU), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir Vilnius Tech.
Iš viso buvo vertintos 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas lyderiauja 39-iose (pernai – 41-oje) studijų kryptyse;
2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 10-yje (pernai – 12-oje) studijų krypčių;
3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 10-yje (pernai – 11-oje) studijų krypčių,
4. Kauno technologijos universitetas pirmauja taip pat 10-yje (pernai – 8-iose) studijų krypčių;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 6-iose studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 4-iose (pernai – 5-iose) studijų kryptyse,
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja taip pat 4-iose (pernai – 3-iose) studijų kryptyse;
8. Klaipėdos universitetas pirmauja 3-iose (pernai – 1-oje) studijų kryptyse;
9. Lietuvos sporto universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse;
10. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
11. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmi vienoje studijų kryptyje.
Taip pat įvertintas universitetų magistrų rengimas 84 studijų kryptyse. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas lyderiauja apie pusėje visų vertintų – 39-iose (pernai – 40-yje) studijų kryptyse;
2. Kauno technologijos universitetas lyderiauja 12-oje (pernai – 9-iose) studijų krypčių;
3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 11-oje studijų krypčių;
4. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 7-iose (pernai – 9-iose) studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose (pernai – 2-ose) studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja, kaip ir pernai, 3-iose studijų kryptyse;
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja, kaip ir pernai, 2-ose studijų kryptyse,
8. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas taip pat pirmauja 2-ose (pernai – 1-oje) studijų kryptyje;
9. Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi, kaip ir pernai,1-oje studijų kryptyje.
Geriausiai įvertintos studijų kryptis neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose – Vilniaus kolegijoje bei Kauno kolegijoje.
Žurnalas „Reitingai“ įvertino 50-ies koleginių studijų krypčių specialistų parengimą, iš jų:
1. Vilniaus kolegija, prie kurios buvo prijungta VTDK, pirmauja 27-iose (pernai 21-joje) studijų kryptyse;
2. Kauno kolegija, prie kurios prijungta Alytaus kolegija, kaip ir pernai, pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Lietuvos inžinerijos kolegija (sukurta susijungus Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai) lyderiauja 2-ose (pernai – 4-iose) vertintose studijų kryptyse; Lietuvos jūreivystės akademija, kaip ir pernai, vėl pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse; Klaipėdos valstybinė kolegija taip pat pirmauja 2-ose (pernai 1-oje) vertintose studijų kryptyse;
4. Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 1-oje vertintoje studijų kryptyje. Po vieną kryptį, kurioje lyderiauja, turi ir Panevėžio kolegija bei Šv. I. Lojolos kolegija.
Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai buvo vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimas.
Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto. Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ šių metų rugpjūčio 1–28 dienomis apklausė 2270 darbdavių iš visų šalies regionų, laikydamiesi gyventojų skaičiaus proporcijų.
Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, taip pat nagrinėtas 2023 metų absolventų įsidarbinimas praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.
Po kelerių metų pertraukos pateiktos absolventų vidutinės pajamos praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo. Tai 2023 metų universitetų bakalauro studijų absolventų duomenys. Šiam parametrui taip pat suteiktas 15 taškų svoris.
Dar vienas aktualus parametras – jau įstojusių studentų pasitraukimas arba išstojimas. Į dalykinį universitetų reitingą įtraukta ir tai, kiek geriausių abiturientų (VBE išlaikiusių nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2024 metais. Šiam kriterijui suteiktas 5 taškų svoris.
Be to, buvo vertinamas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas vidutinio balo vidurkis bei atitinkamai žemiausio balo vidurkis. Kiekvienam šių parametrų suteikta po 10 taškų.
