Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 proc.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ spalio 30–lapkričio 12 dienomis atliktos apklausos respondentų buvo prašyta įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.
Kaip parodė po Seimo rinkimų vykdyta apklausa, šiuo metu manančių, kad situacija šalyje blogėja yra 66 proc., kai beveik trečdalis (32 proc.) nurodė, kad padėtis šalyje gerėja, o 2 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Rugsėjį palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 29 proc., nepalankiai – 63 proc., o 8 proc. žmonių nuomonės neturėjo.
Apklausa taip pat parodė, kad šį spalį padėtį šalyje kaip gerėjančią vertinančių gyventojų skaičius paaugo 7 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
Kaip parodė apklausa, kad situacija Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų, tai nurodė 44 proc. jų. Optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai, taip manančių jų yra 39 proc., šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina 47 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei 48 proc. apklaustų gyventojų su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Kad Lietuvoje reikalai iš esmės gerėja, dažniau mano besimokantis jaunimas (49 proc.), vadovai (45 proc.) bei gyventojai, kurie savo pažiūras apibūdina kaip centro (39 proc.).
Tiesa, kad padėtis šalyje blogėja dažniau teigia didesnė dalis vyresnių nei 50 metų žmonių, 69 proc. tokio amžiaus respondentų. Pesimistiškiau Lietuvos perspektyvas vertina kaimo gyventojai, taip mano 74 proc. jų, taip respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (78 proc.), bei 75 proc. apklaustų gyventojų su mažiausiomis (iki 1100 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai (73 proc.), lenkų (87 proc.), rusų (81 proc.) tautybių gyventojai bei kairiųjų pažiūrų gyventojai (78 proc.).
Apklausa vyko 2024 m. spalio 30–lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
