Viena įtakingiausių šalies verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina naują Seimą ir Vyriausybę nedidinti mokesčių, mažinti biurokratinę naštą, įvesti nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, stiprinti ekonominę diplomatiją, išlaikyti tvarų šalies ekonomikos augimą.
LPK kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui ir parlamentarams perdavė beveik 70 pasiūlymų.
„Dėl globalių iššūkių ir nuolatinės konkurencijos tarptautinėje rinkoje ypač svarbu užtikrinti prognozuojamą verslo aplinką, skatinti inovacijas bei kurti prielaidas tvarioms investicijoms“, – pranešime sakė LPK vadovas Vidmantas Janulevičius.
PLK siūlo valdžiai 2024–2026 metais nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų bet kokius pakeitimus teikti kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijų augimui vertinimu.
Tačiau iki 2026 metų siūloma pritraukti naujų finansų institucijų, skolinančių verslui, bei supaprastinti mokesčių paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, nuo 2026 metų įvesti nulinį pelno mokestį reinvestuojamam pelnui.
Be to, pramonininkai siūlo nuo 32 proc. iki 27 proc. sumažinti gyventojų pajamų, viršijančių „Sodros“ įmokų lubas, mokesčio tarifą – teigiama, kad tokiu būdu būtų įgyvendinta 2018 metais pradėta, bet nebaigta mokesčių reforma, susijusi su „Sodros“ lubų įvedimu.
Iki 2027 metų siūloma 30 proc. sumažinti biurokratinę naštą, o iki 2030-ųjų 20 proc. – viešojo sektoriaus išlaidas.
LPK ragina nacionaliniu gynybos susitarimu suvienyti pastangas plėtojant gynybos pramonę ir skatinant inovacijas. Taip pat siūloma sukurti specialų technologinį parką, kur būtų sudarytos sąlygos veikti pagal supaprastintą reguliavimą, lengvesnė prieiga prie technologinės įrangos, išteklių ir infrastruktūros, reikalingos gynybai.
Pramonininkai nori, kad 2030 metais valstybės išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) siektų 2,5 proc. BVP, o verslo išlaidos į MTEP ir inovacijas – 3 proc. BVP.
Kelių finansavimo modelį siūloma pertvarkyti nustatant ilgalaikį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, nuo 2025 iki 2028 metų kasmet didinant kuro akcizo įplaukų dalį – nuo 50 iki 80 proc.
Norint išlaikyti Klaipėdos uosto konkurencingumą siūloma prijungti jį prie europinės vėžės „Rail Baltica“ ir TEN-T tinklo bei sujungti su Baltijos-Šiaurės jūros bei Baltijos-Juodosios-Egėjo jūrų koridoriais.
Taip pat siūloma didinti tiesioginių skrydžių skaičių sujungiant Vilnių su visomis Europos Sąjungos sostinėmis bei Vokietijos ekonominiais centrais: Frankfurtu, Miunchenu, Diuseldorfu, Hamburgu.
Be kita ko, pramonininkai siūlo suvienodinti alkoholio akcizų didinimo tempą – etilo alkoholio akcizą didinant trejus metus po maždaug 16,5 proc. – tiek pat, kaip ir lengviesiems gėrimams. Be to, jie siūlo leisti alų, sidrą ir vyną vartoti nuo 18 metų, o stipriuosius – nuo 20 metų, o natūraliai fermentuotus gėrimus iki 5 proc. stiprumo pardavinėti be laiko apribojimų.
