Ar tikimybę susirgti krūties vėžiu gali nulemti kūno svoris, mityba, netinkama liemenėlė ar krūtų dydis? O ar šia liga serga vyrai? Minint krūties vėžio sąmoningumo mėnesį, nuomonės formuotojos Ugnė Siparė ir Indrė Kavaliauskaitė su medicinos specialistėmis aptarė ligos prevencijos svarbą ir atsakė į dažniausiai kylančius klausimus apie klastingą ligą, kuria Lietuvoje suserga kas dešimta moteris.
Prevencinėje programoje dalyvauja per mažai moterų
„Aptiktas ankstyvoje stadijoje, krūties vėžys gali būti išgydomas net 90 proc. moterų, tačiau Lietuvos moterys tirtis nesiveržia – krūties vėžio sąmoningumo didinimui skirtuose BENU vaistinės renginiuose sakė vaistinių tinklo vadovė dr. Indrė Brazauskaitė. – Nors nemokamą mamografijos tyrimą kartą per 2 metus gali atlikti moterys nuo 50 iki 69 metų, deja, tik apie 60 proc. jų dalyvauja prevencinėje programoje. Mokslininkų teigimu, tam, kad prevencija būtų veiksminga, patikrose turi dalyvauti 80 proc. tikslinės grupės atstovių.“
Spalis yra krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, minimas jau beveik 40 metų. Pasak I. Brazauskaitės, vaistinių tinklas jau daugiau kaip dešimtmetį prisideda prie krūties vėžio sąmoningumo žinučių sklaidos.
„Pastebime ir pokytį visuomenėje – šia tema daugiau kalbama, matomas pokytis krūties vėžio diagnostikoje, kuriama vis daugiau naujų vaistų, – pasakojo I. Brazauskaitė. – Man, moteriai, šis mėnuo yra labai svarbus – tai galimybė kalbėti, diskutuoti ir priminti, jog reguliariai tikrintis yra būtina. Jau nuo kitų metų sausio nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio kas dvejus metus galės ir moterys nuo 45 iki 74 metų imtinai.“
Pasak „Antėja“ šeimos gydytojos Ramintos Bernotės, atlikti ultragarsinį krūtų tyrimą, o kartais – ir mamografiją, rekomenduojama kasmet. „Esant padidėjusiai vėžio rizikai ar paveldėtai BRCA genų mutacijai, moterims nuo 25 metų kasmet siūloma atlikti krūtų MRT tyrimą. Tačiau tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris: nuo 20 ar 25 metų galima atlikti echoskopinį tyrimą, o nuo 40 ar 45 metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją“, – sakė R. Bernotė „Rožinių pokalbių“ diskusijoje prekybos centro „Mega“ lankytojams.
Kaip teisingai atlikti savityrą ir kada sunerimti?
Specialistės akcentavo ir savityros svarbą. Anot „Antėja“ šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės, savityrą atlikti rekomenduojama praėjus savaitei po mėnesinių pradžios, 7–10 ciklo dieną. „Tai gali būti ta pati diena, jeigu mėnesinių ciklas yra reguliarus, o jeigu nereguliarus – bet kuri kita diena, kai krūtys nėra paveiktos hormonų, yra minkštos, neskausmingos“, – pasakojo J. Dūdienė prekybos centre „Panorama“ vykusiame diskusijų renginyje.
Ji pridūrė, jog reikia stebėti, ar ant krūtų nėra odos pokyčių, panašių į citrinos žievelę, ar nėra įdubę speneliai, ar nėra raudonų, pleiskanojančių lopinėlių, ar krūtų dydis nepakito, ar nėra sukietėjimų. Apie galimą ligą gali signalizuoti ir keistas pojūtis krūtyje ar tempimas.
„Savityrą galima atlikti duše arba atsigulus ant nugaros, vieną sulenktą ranką pakišus po galva, o kita ranka trimis pirštais čiuopiant krūtį ir ją spaudinėjant, – pasakojo J. Dūdienė. – Užčiuopus bet kokį gumbelį ar mazgelį, rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Taip pat vertėtų sunerimti, jei pastebimos išskyros iš spenelių. Svarbu apžiūrėti ne tik krūtis, bet ir pažastis, raktikaulius.“
R. Bernotė sakė, jog apžiūrėti save reikėtų nuolat – joks gydytojas neatpažins problemos taip paprastai, kaip pati moteris: „Moteris pažįsta savo kūną, ji žino, ar prieš mėnesį kažkas buvo kitaip. Pastebėjusi pokytį, ji gali greičiau sulaukti efektyvaus gydymo. Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.“
Krūtų dydis ar liemenėlė įtakos neturi, svarbu mityba ir kūno svoris
Norint išvengti krūties vėžio, specialistės pataria atsisakyti žalingų įpročių ir rūpintis subalansuota mityba – vartoti mažiau gazuotų gėrimų, bandelių, šokolado, sausainių ir kitų maisto produktų, turinčių greitųjų angliavandenių. Taip pat derėtų vengti perdirbto, įvairiais maistiniais priedais papildyto maisto, raudoną mėsą keisti žuvimi bei paukštiena, o į mitybos racioną įvesti daugiau spalvotų daržovių.
Specialistės pabrėžė, kad krūtinės dydis neturi tiesioginės įtakos krūties vėžio rizikai, tačiau kai kurie tyrimai atskleidė, jog tam tikri veiksniai, susiję su kūno svoriu ir riebalų pasiskirstymu, gali turėti įtakos.
„Vienas iš krūties vėžio rizikos mažinimo būdų yra ir svorio reguliavimas, – pastebi J. Dūdienė. – Metams bėgant, moterų kūno masė yra linkusi didėti, o tiek antsvoris, tiek nutukimas didina riziką, tad labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą ir kasdienėje mityboje rinktis sveikatai palankius produktus.“
Pasak specialisčių, krūties vėžio atsiradimui įtakos neturi ir liemenėlės. „Nėra mokslinių įrodymų, kad liemenėlės dėvėjimas ar nedėvėjimas galėtų paveikti vėžio riziką, – pabrėžė J. Dūdienė. – Tačiau tinkama liemenėlė gali suteikti komfortą ir palaikyti krūtis sporto metu, kas aktualu aktyvioms moterims.“
Krūties vėžiu serga ir nedidelė dalis vyrų
Renginio dalyviams domintis, ar skausmas gali būti laikomas vėžio simptomu, J. Dūdienė pabrėžė, jog nors skausmas paprastai nesiejamas su krūties vėžiu, jis kartais gali būti simptomas, ypač tais atvejais, jei esama pokyčių krūtyje ar aplinkinėse srityse. „Skausmas krūtyje, pažastyje ar krūtinėje gali pasireikšti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip uždegimas, naviko augimas ar net metastazės“, – sakė ji.
Renginio svečiams teiraujantis, ar krūties vėžiu gali susirgti vyrai, specialistės atsakė, jog naujausiais, viešai prieinamais 2017 metų Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis remiantis, šia liga kasmet suserga apie 1,5 tūkst. moterų ir iki 1 proc. vyrų nuo visų krūties vėžio atvejų – vadinasi, kasmet diagnozuojama apie 10 vyrų Lietuvoje. Sergamumo krūties vėžiu tendencija yra didėjanti, tad naujausi duomenys gali atskleisti ir gerokai didesnį atvejų skaičių.
