Nuo kelių iki keliolikos nenaudojamų elektronikos prietaisų galima rasti daugelio namuose. Nors galvojama, kad jie laikomi saugiai, kas mėnesį fiksuojama bent keletas gaisrų ar sprogimų, kuriuos sukelia nebereikalingi mobilieji telefonai, monitoriai, seni televizoriai ar kiti įrenginiai. Ekspertai apžvelgia, kokią žalą laikomi nenaudojami prietaisai gali sukelti žmogaus sveikatai bei kaip laiku ir tinkamai su jais atsisveikinti, norint išvengti nuostolių, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime žiniasklaidai.
Nenaudojamas nelygu nepavojingas
„Vilnius Tech“ Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė, neseniai pati savo namų stalčiuje aptikusi išsipūtusį mobilųjį telefoną, teigia – nenaudojami elektronikos prietaisai su ličio jonų baterijomis yra ne mažiau pavojingi nei naudojami. Tai lemia keletas priežasčių.
„Svarbiausias veiksnys – savaiminis išsikrovimas. Net jei prietaisas yra išjungtas, ličio jonų baterijos natūraliai praranda įkrovą. Kai baterija lieka išsikrovusi ilgesnį laiką, ji gali tapti nestabili ir sukelti gaisrą. Taip pat svarbu laikymo sąlygos. Spaudimo paveiktos baterijos gali perkaisti ir sudaryti trumpąjį vidaus jungimą. Saugojimas drėgnoje, per aukštoje ar per žemoje temperatūroje gali iššaukti baterijos gedimus ir padidinti užsiliepsnojimo pavojų“, – sako ji.
Ekspertė primena – pažeistų ličio jonų baterijų poveikis pavojingas ne tik turtui, bet ir žmogaus sveikatai. „Užsidegus ličio jonų baterijai, gali išsiskirti toksiškos medžiagos, pavyzdžiui, fluoro vandenilio rūgštis, kuri sukelia kvėpavimo sistemos pažeidimus. Jei baterija fiziškai pažeista, gali išsiskirti ir toksiški elektrolitai – jie yra pavojingi kontaktuojant su oda arba įkvėpus“.
Kaip teigia S. Tolvaišienė, sandėliuojamų ličio jonų baterijų galimai turime daugiau nei galvojame. Jos slepiasi pačiuose įvairiausiuose prietaisuose, pavyzdžiui, šviečiančiuose batuose, elektroniniuose žaisluose, dantų šepetėliuose, belaidėse ausinėse ir jų dėkluose, elektroninėse cigaretėse ir t. t. Stalčius nuo tokių prietaisų reikėtų periodiškai atlaisvinti.
Po pertraukos prikelti neverta
S. Tolvaišienė pastebi – sunkiau atsisveikiname ir su ličio jonų baterijų neturinčiais prietaisais, pavyzdžiui, senais televizoriais, stacionarių kompiuterių monitoriais, įvairiais įkrovikliais ir kita. Laikome, nes „jie dar geri“ arba „jų gal dar prireiks“, tačiau po ilgo laiko prikelti prietaisai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Laikui bėgant, įvairūs prietaisų komponentai degraduoja. Dėl to po ilgos pertraukos vėl naudojamas prietaisas gali būti nenuspėjamas arba sugesti, nors prieš tai veikė puikiai. Taip pat, ilgai saugant, prietaisų plastikiniai korpusai ir laidai tampa trapūs, skyla. Tokius prietaisus naudojant ar jiems kontaktuojant su drėgme, gali kilti trumpasis jungimas“, – sako ekspertė.
Sandėliavimo metu tokie prietaisai taip pat kelia pavojų, tiesa, mažesnį nei ličio jonų baterijas turintys prietaisai. Pavyzdžiui, televizoriai ar monitoriai, turi transformatorius ir kitus komponentus, kurie generuoja šilumą. Laikomi prie lengvai užsidegančių medžiagų, jie gali iššaukti gaisrą.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad senų elektronikos prietaisų neverta kaupti dar ir dėl to, kad juose tiesiog gali būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino, gyvsidabrio, kadmio ir t. t. Pažeidus arba neatsargiai išardžius tokius prietaisus, pavojingos medžiagos gali patekti į aplinką ir pakenkti sveikatai.
Nuostoliai turtui ir sveikatai
Draudimo atstovai pastebi – apie prietaisų su ličio jonų baterijomis sukeltus nuostolius, pavyzdžiui, paspirtukų sprogimus išgirstame garsiai, tačiau dažniau nei galvojame pasitaiko ir kitų prietaisų, įskaitant vis dar turimo „sovietinio palikimo“, išauktos žalos.
„Kas mėnesį fiksuojame bent po kelis mobiliųjų telefonų, planšečių, išmaniųjų laikročių sukeltus gaisrus ar sprogimus. Dauguma jų baigiasi be rimtų sužalojimų, bet pasitaiko ir skaudesnių atvejų. Pavyzdžiui, neseniai nešiojamas išmanusis laikrodis nudegino laikrodžio savininką. Ne mažiau sulaukiame ir ličio jonų baterijų neturinčių prietaisų, t. y. senų televizorių, šaldytuvų ar kitos elektronikos iššauktų įvykių“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Anot jos, žalų dydis svyruoja priklausomai nuo prietaiso kainos ir sukeltų pasekmių. Jei dėl gedimo stipriai neišsiplieskia gaisras ir nenukenčia aplink esantis turtas, žala gali siekti kelias dešimtis, rečiau – kelis tūkstančius eurų. Tačiau pasitaiko ir didesnių nuostolių – šiemet kilo rankinio elektrinio grąžto baterijos gaisras, dėl kurio smarkiai apdegusio privataus namo žala siekė virš 160 tūkst. eurų. Sprogus paspirtuko baterijai, gaisro nuostoliai sudarė apie 20 tūkst. eurų.
Pasak draudimo ekspertės, skaudžios pastarųjų metų patirtys ir infliacija keičia gyventojų draudimo įpročius. „Šiandien jau labai retai sudaroma nekilnojamojo turto draudimo sutartis tik „sienoms ir vamzdžiams“, neįtraukiant namų baldų, kito turto. Daugelis vertina rizikas plačiau, įtraukia ir valdytojo civilinę atsakomybę, kuri padengtų nuostolius kaimynams. Taip pat renkasi vis didesnes draudimo sumas, nes po infliacijos šuolio anksčiau buvusių įprastų draudimo sumų daugeliu atveju nebeužtenka“.
Kada atsisveikinti reikia skubiai?
Jei jūsų stalčiuose ar sandėliuose yra užsilikusių ličio jonų baterijas turinčių ar kitų nebenaudojamų elektronikos prietaisų, ekspertai pataria juos patikrinti. Jei prietaisas atrodo neįprastai, kaip kad S. Tolvaišienės rastas išsipūtęs mobilusis telefonas, jį reikia skubiai pašalinti iš namų.
„Vienas pastebimiausių ir dažniausių požymių, kad su įrenginiu kažkas ne taip – baterijos išsipūtimas. Jei ličio jonų baterija išsipučia arba deformuojasi, tai rodo, kad jos viduje dėl cheminių reakcijų kaupiasi dujos. Tokia baterija kelia didelę riziką savaiminiam užsiliepsnojimui ar sprogimui. Taip pat vertėtų susirūpinti pastebėjus, jei nenaudojamas prietaisas kaista, skleidžia neįprastus garsus, turi stiprų cheminį kvapą“, – sako S. Tolvaišienė.
Ji taip pat pastebi, kad bet kokie skysčio ženklai gali rodyti ličio jonų elektrolito nutekėjimą. Jis yra labai toksiškas ir degus, todėl gali sukelti gaisrą. Įvairūs įtrūkimai, įbrėžimai, pažeistos jungtys reiškia
kad prietaiso jokiu būdu nebereikėtų naudoti.
Dūmai ar degančio plastiko kvapas yra ženklas, kad reikėtų prietaisą kuo skubiau pašalinti iš namų, nes gaisro ar sprogimo rizika jau yra labai didelė.
Kaip tinkamai prietaisų atsikratyti?
„Geriausia nenaudojamų prietaisų apskirtai nelaikyti – ilgalaikis saugojimas didina baterijos degradacijos ir gaisro riziką. Apsisprendus atsisveikinti su elektronika, svarbu tai daryti tinkamai. Ličio jonų baterijas turintys prietaisai neturėtų būti išmetami kartu su buitinėmis atliekomis, nes kenksmingos medžiagos, patekusios dirvožemį ar gruntinius vandenis, sukelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Tokius prietaisus reikia pristatyti į specializuotas atliekų surinkimo vieta“, – sako S. Tolvaišienė.
Ji primena, kad daugelis miestų turi surinkimo punktus, kur galima nemokamai atiduoti elektronikos atliekas. Kai kurios elektronikos parduotuvės taip pat priima senus prietaisus perdirbimui, pavyzdžiui, pakrovėjus ar smulkius elektronikos įrenginius. Stambesnius prietaisus, tokius kaip televizoriai ar monitoriai, priima didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Esant poreikiui, galima užsisakyti ir prietaisų išvežimo iš namų paslaugą.
„Jei prietaisas nebereikalingas, bet puikiai veikiantis ir dar ilgai nelaikytas, jį taip pat visada galima prikelti antram gyvenimui, t. y. pabandyti parduoti arba padovanoti. Artėjančios šventės – puikus metas iš esmės peržiūrėti tokius nebenaudojamus prietaisus ir perleisti juos tiems, kuriems galbūt jų kur kas labiau reikia“, – pataria ekspertė.
