Šalies gyventojai mažiausiai linkę nuomoti gyvenamąjį būstą romų tautybės asmenims, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota visuomenės apklausa.
Įvertinus gyventojų ksenofobines nuostatas, paaiškėjo, kad romams būstą išnuomotų vos 9 procentai jų.
„Apklausos rezultatai labai aiškiai parodo, kad Lietuvos gyventojai turi itin daug neigiamų išankstinių nuostatų, susijusių su skirtingais tapatybės bruožais. Visgi didžiausia apklaustųjų dalis būstą nuomoti atsisakytų ne iš kitų šalių atvykusiems žmonėms, o romų tautybės asmenims (net 65 proc.), kurie dažniausiai yra apklaustųjų bendrapiliečiai, nuo seno istoriškai gyvenę Lietuvoje“, – pranešime cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė.
Anot apklausos, mažiau nei ketvirtadalis respondentų būstą sutiktų nuomoti rusui (21 proc.) ar musulmonui (22 proc.), apie trečdalis – juodaodžiui (29 proc.) ar lietuviškai nekalbančiam nuomininkui (34 proc.). Kitataučiui asmeniui būstą nuomotų 39 proc. respondentų.
Nors į nuomą kitų tautybių, religijų, kitos odos spalvos žmonėms žiūrima nepalankiai, išsiskiria palaikymas ukrainiečiams. Jiems išnuomoti būstą sutiktų daugiausiai – 46 proc. – respondentų.
„Apklausos rezultatai aiškiai parodo, kad ne visi į Lietuvą iš kitų šalių atvykę gyventi žmonės yra vertinami vienodai. Nors kitataučiui būstą sutiktų nuomoti 39 procentai gyventojų, šis skaičius ženkliai sumažėja paklausus apie būsto nuomą musulmonams, rusams, juodaodžiams. Kadangi gyventojai nenoriai būstą nuomotų ir šeimai su mažais vaikais, galime įsivaizduoti, su kokiais sunkumais ieškodama būsto susiduria, pavyzdžiui, musulmonų šeima“, – pažymėjo I. Laugalytė.
Būsto nuomą juodaodžiui asmeniui arba musulmonui labiau skeptiškai vertina vyresnio amžiaus respondentai. Anot tyrimo, atitinkamai 53 proc. ir 56 proc. vyresnių nei 56 m. tyrimo dalyvių šiai socialinei žmonių grupei būsto nuomoti nesutiktų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų liepos 19–29 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu buvo apklausti 1007 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.