Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei ir vėl vengiant aiškiai atsakyti, ar imsis premjerės pareigų, Prezidentūra nesureikšmina besikeičiančių į parlamentą išrinktos politikės pozicijų. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas leidžia suprasti, kad kaip ir 2020 metais, kai prie Vyriausybės vairo sėdo ne konservatorių partijos pirmininkas, o Ingrida Šimonytė, taip ir dabar neatmestinas toks scenarijus.
„Mes neturėjome nesuturimo siekio, kad konservatorių partijos pirmininkas taptų premjeru. Šiuo atveju, čia yra derybiniai dalykai, kuriuos matysime ateityje. Tikrai Prezidentūra niekada neriš vieno asmens su visos Vyriausybės darbo galimybėmis. Ta prasme, negali būti tiesioginė sąsaja, kad jeigu nebus to ar ano žmogaus, jau ši Vyriausybė tikrai nesusidarys“, – interviu Eltai sakė F. Jansonas.
Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė. Aiškiai atsakyti, ar ketina tapti ministre pirmininke, LSDP lyderė nesiryžo ir rytą po rinkimų.
Tai, jog V. Blinkevičiūtė atsimetė nuo anksčiau išsakytos aiškesnės pozicijos dėl perspektyvų vadovauti Vyriausybei, F. Jansonas nesureikšmina ir akcentuoja – dabar svarbiausias darbotvarkės klausimas yra ne Ministrų kabineto, bet valdančiosios daugumos formavimas.
„Esminis dalykas, kurį šiai akimirkai turi atlikti rinkimuose laimėjusi partija ir jos vadovai – suformuoti valdančiąją daugumą. Tik po to bus galima kalbėti apie bet kokias Vyriausybės dėliones ir aiškias kandidatūras, kas ir kur eina. Ar tai, kas viešai sakoma, indikuoja, kad ponia Vilioja Blinkevičiūtė būtinai bus premjerė – ne, ji to iš tiesų nei vakar vakare, nei šįryt nėra pasakiusi. Bet aš tikrai nemanyčiau, kad tai yra kažkokia turbulencija. Šiuo atveju, tas žingsnis po žingsnio yra, turbūt, geriausias sprendimas“, – samprotavo F. Jansonas.
Jis taip pat pastebėjo, kad LSDP gretose tikrai yra ne vienas politikas, galintis imtis premjero pareigų.
„Manau, partija, kuri geba laimėti 52 mandatus Seimo rinkimuose, iš tiesų turi ne vieną, ne du ir ne tris, ir turbūt net ne keturis galimus kandidatus į Vyriausybės vadovus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
„Stipri partija tikrai turėtų vienaip ar kitaip rasti kandidatą (į ministrus pirmininkus – ELTA)“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, dar prieš antrąjį prezidento rinkimų turą G. Nausėda interviu Eltai tikino – jei socialdemokratai rudenį laimėtų rinkimus, jis premjerės pareigose matytų socialdemokratų lyderę V. Blinkevičiūtę. Tuo metu šalies vadovas neatmetė galimybės pabandyti įkalbėti LSDP pirmininkę užimti Vyriausybės vadovės postą.
„Kvietimas ir siūlymas prezidento buvo ne kartą pasakytas ir jis buvo, yra ir bus. O koks bus priimtas sprendimas, kas jį lems – matysime“, – priminus anksčiau šalies vadovo išsakytas pozicijas, teigė F. Jansonas.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
