Vyriausybei, darbuotojams ir darbdaviams atstovaujanti Trišalė taryba nesusitarė, ar palaikyti Seime svarstomą iniciatyvą kasmetines apmokamas atostogas pailginti nuo 20 iki 22 dienų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parengtoms Darbo kodekso pataisoms tarybos posėdyje pritarė tik profesinių sąjungų atstovai – joms prieštarauja tiek Vyriausybė, tiek darbdaviai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, tokios pataisos neskatintų darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo.
„Vyriausybė yra už daugiau atostogų, bet prieš, kad tai būtų numatyta įstatyme. (…) Turime skatinti socialinį dialogą ir tai, matome, papildomos atostogų dienos yra viena populiariausių nuostatų tariantis dėl kolektyvinių sutarčių. Jei tą (…) numatome įstatyme, (…) profesinės sąjungos vėl nebeturi dėl ko derėtis su darbdaviais“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.
Pataisas iniciavusios „valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės teigimu, ilgesnės kasmetinės atostogos padėtų gerinti ir fizinę, ir psichinę žmonių sveikatą, todėl darbuotojai būtų našesni ir produktyvesni.
„Sociologų tyrimai rodo, kad pirmąsias atostogų savaites mintys neatitrūksta nuo kasdienių darbų ir tik vėliau prasideda poilsis“, – posėdyje sakė A. Norkienė.
Tiek ji, tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, jog daugelyje Europos šalių darbuotojai turi ilgesnes atostogas nei Lietuvoje – 24 arba 26 dienas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, jog prie dabar įteisintų 14 šventinių dienų pridėjus „mamadienius“ bei „tėvadienius“ Lietuvos gyventojai statistiškai ilsisi ilgiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
I. Ruginienė pabrėžė, kad turėdami daugiau laisvadienių žmonės daugiau išleistų paslaugoms, pavyzdžiui, restoranuose ar pramogų vietose.
„Profesinės sąjungos pritaria, nes manome, kad papildoma laisva diena iš tikrųjų skatina ekonomiką. Sektoriai džiaugiasi, kad žmonės ilsėdamiesi gali dar ir išleisti pinigus“, – sakė profsąjungų atstovė.
Savo ruožtu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė aiškino, kad dažnai įmonės papildomų laisvadienių numato kolektyvinėse sutartyse kaip skatinamąją priemonę darbuotojams.
„Tai turėtų būti dalykas, kuriame būtų galima paskatinti žmones, pamotyvuoti ar padėkoti už ilgesnį darbą įmonėje ar už kitokius dalykus“, – sakė A. Maldutytė.
Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Artūras Černiauskas kalbėjo, jog papildomomis išeiginėmis žmones skatina stiprios, didesnės bendrovės, o ne smulkesnės įmonės.
„Kita dalis įmonių yra silpnesnės, ne tiek socialiai atsakingos, žmonės dirbdami jose yra nuskriausti. Gal nenuskriauskime žmonių, kurie dirba mažose įmonėse ir kurie neturi tų kolektyvinių sutarčių ir negali pasinaudoti tuo“, – teigė A. Černiauskas.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis tikino, kad įteisintos ilgesnės atostogos smulkųjį verslą „uždusintų“: „Kas gali, tas ir suteikia.“
R. Radavičienė teigė, kad įteisinti daugiau atostogų Lietuvoje dabar nėra tinkamas laikas dėl nepalankios ekonominės situacijos, mažesnio prekių eksporto, negerėjančios demografinės padėties.
