Panevėžiečiai ruošiasi spalio 27 d. vyksiančiam antrajam Seimo rinkimų turui. Naujienų portalas JP pakalbino du žinomus šalies politologus – dr. Mažvydą Jastramskį ir dr. Ignas Kalpoką, kurie pateikė antrojo turo prognozes.
Rinkėjų aktyvumas auga
Spalio 13 dieną vykusio pirmojo Seimo rinkimų turo metu savo balsą atidavė 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Panevėžio vakarinėje vienmandatėje apygardoje į Seimo rinkimų antrąjį turą pateko konservatorių atstovas Ignas Gaižiūnas ir socialdemokratas Andrius Busila. Pirmajame ture už I. Gaižiūną balsavo 20,85 proc., o už A. Busilą – 17,26 proc. rinkėjų.
Nevėžio vienmandatėje apygardoje į Seimo rinkimų antrąjį turą pateko socialdemokratų atstovas Ramūnas Vyžintas ir konservatorius Bronislovas Matelis. Už R. Vyžintą balsavo 20,40 proc., o už dabartinį parlamentarą B. Matelį – 20,02 proc. rinkėjų.
Aukštaitijos vienmandatėje apygardoje į Seimo rinkimų antrąjį turą pateko socialdemokratų atstovė Modesta Petrauskaitė ir „valstietė“ Guoda Burokienės. Už M. Petrauskaitę balsavo 23,55 proc., o už dabartinę parlamentarę G. Burokienę – 17,71 proc. rinkėjų.
Vyriausybės bene visuomet pralaimi rinkimus
Apie šiųmečių Seimo rinkimų sėkmes ir nesėkmes kalbinome Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPM) politikos mokslų dr. Mažvydą Jastramskį.
– Kodėl šiuose Seimo rinkimuose nepasisekė konservatoriams, o socialdemokratai jaučiasi laimėję rinkimus?
– Lietuvoje vyriausybės bene visuomet pralaimirinkimus. Turime tokią tendenciją, kad reikšminga dalis rinkėjų per kadenciją nusisuka nuo vyriausybės. Šitoje vietoje nėra ypatingi nei konservatoriai, nėra ypatingi nei socialdemokratai bei kaip anksčiau buvo ir su „valstiečiais“. Lietuvoje visos vyriausybės pralaimi rinkimus. Panašiai bus ir po antro rinkimų turo. Juolab, kad Laisvės partija nepraėjo barjero.
– Panevėžyje į antrą turą trijose rinkimų apygardose pateko arba konservatoriai, arba socialdemokratai. Tai kokia rinkimų baigtis bus antrajame ture?
– Viskas priklauso nuo kelių veiksnių, tačiau vienas dalykas akivaizdus – rinkėjų aktyvumas. Stipriai krentant aktyvumui, konservatoriams yra palankiau, nes jų rinkėjai pasižymi aktyvumu ir yra stipriai prisirišę prie partijos. Tačiau, jeigu pastebėsime praėjusius rinkimus – merų ir savivaldos, antrojo turo likę rinkėjai aktyviai balsuoja prieš konservatorius. Nenorėčiau imtis, kokių nors prognozių dėl Panevėžio, bet susidaro įspūdis, kad kuo toliau nuo Vilniaus, tuo antrame rinkimų ture konservatoriams bus sudėtingiau.
Tuo labiau, kad kitos partijos, tarkime „valstiečiai“, pasirengę remti socialdemokratus. Jeigu konservatoriai susidurs su tokiu bloku, juos išgelbėti gali nebent labai kritęs rinkėjų aktyvumas.
Rinkėjai nelabai žiūrėjo į kiekvieno kandidato biografijas, faktus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas, politologas dr. Ignas Kalpokas taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie artėjantį antrąjį rinkimų turą vienmandatėse apygardose.
– Nors Seimo rinkimuose dalyvavo daugiau žmonių nei 2020 metų rinkimuose, socialdemokratams pasisekė geriau nei konservatoriams. Kodėl taip atsitiko?
– Yra kelios priežastys. Nors konservatoriams rinkėjų aktyvumas santykinai buvo mažesnis, tačiau jie turi garantuotus rinkėjus ir per ketverių metų kadenciją, tą rinkėjų skaičių išlaikė. Kitas dalykas turėjo reikšmę – būvimas valdžioje. Rinkėjai turi tokią savybę bausti esančius valdžioje. Šita kadencija yra ne išimtis. Kita vertus, konservatoriai ne taip jau blogai pasirodė. Todėl negalėčiau tvirtinti, kad konservatoriams pirmasis Seimo rinkimų turas nesėkmingas. Tačiau naujame Seime konservatoriai nelabai turės su kuo veikti: turiu omenyje sudaryti koalicijas.
– Seimo rinkimuose atsirado nauja partija „Nemuno aušra“. Kodėl juos lydi sėkmė?
– Rinkėjai nelabai žiūrėjo į kiekvieno kandidato biografijas, faktus. Paprastai su naujomis partijomis taip jau būną, o svarbiausias – partijos vėliavnešys – Remigijus Žemaitaitis. Todėl didžioji dalis rinkėjų balsavo ne už partiją, bet už R. Žemaitaitį, o tik po to už jo komandą. Man atrodo, kad šis faktorius yra pagrindinis. Be to, veikia ir protestas. Žinoma ne tik prieš konservatorius. Yra tam tikra kategorija žmonių, kurie balsuoja prieš tradicines partijas, todėl „Nemuno aušrai“ pavyko įsitvirtinti trečioje pozicijoje, kaip alternatyvai visoms tradicinėms partijoms.
– Kokios antrojo turo prognozės vienmandatėse Panevėžio apygardose?
– Gali taip atsitikti, kad už konservatorius nebalsuos. Iš esmės situacija yra tokia, jeigu vienmandatėje konservatorius po pirmojo rinkimų turo ne pirmauja, galima prognozuoti, kam šypsosis sėkmė.
Įmanoma, kad mobilizuosis tie, kurie yra nusiteikę prieš konservatorius ir taip elgsis iš principo.
