Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras leidžia suprasti, kad kitų metų biudžete norėtų matyti didesnį finansavimą krašto apsaugai. Generolas pažymi – būtų gerai turėti didesnius asignavimus tam, jog esmingai pasikeitus saugumo situacijai politinė vadovybė galėtų atliepti kariuomenės poreikius ir įvykdyti papildomus sprendimus.
„Man sąlyginai pasisekė su esamu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, kurio neriekia prašyti – jis pats eina į Vyriausybę ir visiems bando paaiškinti, kodėl reikia didesnio biudžeto. Tai yra kalba apie 3,5 o gal net 4 proc. (nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – ELTA)“, – apžvelgdamas pirmąsias 100 dienų pareigose žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.
„Aš, kaip kariuomenės vadas, neapsiriboju procentais. Esame šnekėję ir diskutavę viduje, kariuomenėje – mano principas yra turėti wishlist‘ą, tam tikrą kiekį – nesvarbu, kiek bus pinigų skirta, bet visą laiką turėti šiek tiek daugiau tam, kad jeigu pasikeičia situacija, turėtume iš karto savo norus dėti ant stalo ir kad politinė vadovybė galėtų į tai atliepti“, – tikino jis.
R. Vaikšnoro teigimu, šiuo metu kariuomenės plėtros planai yra numatyti dešimtmečiui į priekį. Todėl siekiant tai įgyvendinti, finansavimas neturėtų mažėti.
„Norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį kiekį. Aišku, procentai dažniausiai neatspindi pinigų sumos. Tačiau procentai taip pat padeda bent jau užkalti kuoliukus – žinant, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti sekančius žingsnius“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis taip pat nurodė, kad kariuomenė siekia ne tik stiprinti kovinį pasirengimą, bet ir kaupti amunicijos atsargas. Siekiant atliepti visus poreikius, reikėtų orientuotis bent į 4 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, sako R. Vaikšnoras.
„Kaip minėjau, prie procentų nesirišant, manyčiau kad net daugiau nei 4, gal net ir 5 procentai (nuo BVP – ELTA) padėtų mums atstatyti tą, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – pripažino generolas.
Kariuomenės vadas pastebėjo, kad spartus finansavimo gynybai didinimas gali turėti rizikų – pavyzdžiui, stringant ginkluotės ir amunicijos gamybai Europoje gali nebūti ko įsigyti. Taip pat papildomų kliūčių sukelia ir taikomos viešųjų pirkimų sąlygos.
„Net ir turėdami labai greitai didelius pinigų kiekius, tai nebūtinai pavyktų juos įsisavinti“, – aiškino R. Vaikšnoras.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad lėšų krašto apsaugai reikia ir siekiant įkurdinti Vokietijos brigadą, plėsti Lietuvos kariuomenės miestelius – ypač galvojant apie visuotinio šaukimo galimybę.
„Tuo pačiu metu reikia labai daug. Todėl manyčiau, kad didesnė pinigų suma pagreitintų tam tikrus procesus“, – pridūrė generolas.
