Praėjusią savaitę vėjo jėgainių elektros gamyba augo daugiau nei du kartus, ją papildė ir reikšminga saulės elektrinių generacija. Tai lėmė 53 proc. mažesnes elektros kainas Baltijos šalių regione, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Spalio 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 53 proc., nuo 131 iki 61 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Nors spalis prasidėjo su itin nedidele vėjo jėgainių gamyba, tačiau praėjusią savaitę jų generacija Lietuvoje ir Baltijos jūros regione sparčiai augo, tai lėmė mažėjusias elektros kainas. Įprastai spalio mėnuo būna vienas labiausiai vėjuotų mėnesių per metus, tačiau šis spalis greičiausiai taps išimtimi, nes vėjo elektrinės per pirmas 13 mėnesio dienų pagamino tik 90 GWh, pernai tuo pačiu laikotarpiu vėjo elektrinės pagamino 198 GWh.
Kartu matome sparčios saulės elektrinių plėtros rezultatus – jos generuoja reikšmingą elektros kiekį net ir rudens viduryje. Jei per pirmas trylika 2023 m. spalio dienų saulės elektrinės pagamino apie 24 GWh, tai šiemet per mažiau nei pusę mėnesio – jau apie 38 GWh“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 5 proc., nuo 233 iki 222 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 57 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 126 GWh elektros energijos, tai yra 27 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 99 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo ir eksporto santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 19 proc. Diferencijuojant šalies importą, 73 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 8 proc. – iš Latvijos, o likę 19 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats, kaip ir prieš savaitę. 82 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 18 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 23 proc. Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
