21-erių metų panevėžietis Aurimas Pipiras, geriau žinomas „Bymo“ slapyvardžiu, būdamas vos trylikos pasiekė žaidimo „Counter-Strike: Global Offensive“ aukštumas, o po metų jau varžėsi profesionalų lygmenyje „Faceit Pro League“ (FPL). Jo žaibiškas debiutas ir puikūs rezultatai greitai atkreipė pasaulio dėmesį, tai padėjo tvirtus pamatus įspūdingai karjerai, kuri tęsiasi iki šiol.
– Nuo kokio amžiaus pradėjai žaisti kompiuterinius žaidimus? Kada supratai, kad tai gali tapti pelninga karjera?
– Nuo maždaug 5-6 metų pradėjau žaisti seną „Counter Strike“ 1.6 versiją, ir nuolat žiūrėdavau, kaip brolis jį žaisdavo. Būdamas 14-kos žaidžiau daug geriau už daugelį lietuvių ir supratau, kad galbūt tai yra galimybė man pasiekti dar daugiau ir iš to pragyventi.
– Esi iš Panevėžio, tačiau žaidi ir konkuruoji prieš varžovus iš viso pasaulio. Ar tai reiškia, kad pasaulinio lygio profesionaliu žaidėju gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos?
– Manau taip, tačiau, yra ir trukumų būnant lietuviu, nes nėra lietuviškų profesionalių komandų šioje srityje ir vienintelis būdas prasimušti yra žaisti su tarptautinėmis komandomis.
– Būdamas profesionaliu žaidėju gauni daug įvairių galimybių, keliauji po pasaulį. Ar galėtum plačiau papasakoti, ką gauni ir galbūt ką prarandi dėl šios karjeros?
– Keliavimas ir geri pinigai žaidžiant savo mėgstamą žaidimą skamba labai gerai, bet tam, kad atsidurtum tokioje vietoje reikia daug laiko, tad jo nebelieka draugams, šeimai ir mokyklai.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai siekiant profesionalo karjeros?
– Manau didžiausias iššūkis buvo streso suvaldymas, ypač pirmus karjeros metus. Atsimenu per savo pirmąsias rungtynes, kai priklausiau „FaZe Clan “ komandai labai stresavau ir norėjau gerai sužaisti, o tai tik didino jaudulį.
– Ką patartum jauniems žaidėjams, kurie svajoja tapti profesionalais?
– Siekti savo svajonių ir nemesti visko tik dėl profesionalo karjeros, nes yra labai labai daug žmonių, kurie meta mokslus, visą laiką skiria „Counter Strike’ui“ ir pabaigoje kenčia, jeigu neprasimuša.
– Kaip manai, kokia ateitis laukia Lietuvos elektroninio sporto?
– Na, tikiuosi, kad ateityje daugės lietuviškų komandų, organizacijų, turnyrų ir, kad esportas bus dar populiaresnis.
– Šiuo metu esi laisvasis agentas, tai reiškia, kad nesi pasirašęs sutarties su jokia komanda. Ar tai rodo, kad karjera elektroninio sporto srityje gali būti nestabili? Ką manai apie savo ateitį?
– Turėjau blogą patirtį paskutinėje komandoje ir supratau, kad kartais geriau pabūti kantresniu ir neskubėti prisijungti prie komandos vien tik tam, kad būti komandoje. Šiuo metu daug transliuoju gyvai, kaip žaidžiu ir finansiškai iš to galima užsidirbti, netgi daugiau, tad dėl to ir esu kantrus. Daug treniruojuosi ir labai negalvoju apie ateitį, viskas ateis savaime.
– Olimpinės žaidynės įtraukia elektroninį sportą į savo programą. Kai kurie vis dar abejoja, ar tai tikra sporto šaka. Ką atsakytum tokiems skeptikams?
– Na, nežinau, man sportas asocijuojasi su fizinių jėgų panaudojimu, tad, nei labai sutinku, nei nesutinku su skeptikais. Man esportas visados bus esportas.
