Ingrida Devindonienė, 33-ejų pedagogė, nuo šio rugsėjo pradėjo savo darbą Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje kaip dviejų dalykų mokytoja – ispanų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros. Nuo pat jaunystės svajojusi apie mokytojos karjerą, Ingrida nusprendė sekti paskui savo pašaukimą. Nors kurį laiką blaškėsi tarp skirtingų darboviečių, siekdama tobulinti savo ispanų kalbos žinias, galų gale suprato, kad atėjo laikas grįžti į mokyklą, tačiau šįkart – kaip mokytojai.
Iššūkiai ir įkvėpimas tapti mokytoja
Pasirinkimą tapti mokytoja Ingrida grindžia ne tik asmeniniu interesu, bet ir teigiamais atsiliepimais apie jos asmenybę. Ji teigia, kad šį darbą pasirinko neatsitiktinai – kūrybiniai, komunikaciniai gebėjimai ir empatija natūraliai vedė pedagoginės karjeros link.
„Po lietuvių filologijos ir užsienio (ispanų) bakalauro studijų sąmoningai klaidžiojau „klystkeliais“, žinoma, juokauju, t. y. rinkausi darbovietes, kuriose įgijau įvairesnės patirties ir pagerinau ispanų kalbos žinias. Vis dėlto, visada žinojau, kad atėjus tinkamam laikui pradėsiu dirbti mokykloje. Įvertinusi savo motyvaciją, kūrybinius, komunikacinius ir didaktinius gebėjimus, tam tikras charakterio savybes – empatiją, dėmesingumą, savikritiškumą, ir mokytojų trūkumo Lietuvoje problemą, ėmiau planuoti savo pedagoginę karjerą. Praėjusiais metais įstojau į Kauno technologijos universiteto pedagogikos studijas ir šiemet pradėjau dirbti Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje – taip prisiimdama atsakomybę prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo“, – apie savo kelią pasakoja Ingrida.
Tikslas, kad vaikai galėtų pajusti sėkmę
Šiuo metu panevėžietė moko 5–7 klasių mokinius, o darbas su specialiųjų poreikių vaikais jai suteikia didžiulį pasitenkinimą, nes ji siekia, kad kiekvienas vaikas patirtų sėkmę.
„Ispanų kalba man skamba gražiai, melodingai, egzotiškai, todėl, atsiradus mokinių ir jų tėvelių susidomėjimui mokytis ispanų kalbos, su malonumu ėmiausi šio darbo. Per kiekvieną ispanų kalbos pamoką mokiniai smalsauja ir drąsiai klausia įvairių žodžių, nesusijusių su mokymosi medžiaga, reikšmių. Džiaugiuosi, kad taip pat mokau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius: man svarbu, kad kai kuriomis skirtybėmis nuo kitų mokinių pasižymintis vaikas mokydamasis galėtų patirti sėkmę“, – sako moteris.
Ispanų kalbos magija
Ingridai ne tik patinka, kaip skamba ispanų kalba, ją žavi ir emocinga kalbėjimo maniera.
„Universitete ispanų kalbą rinkausi, nes tai viena iš labiausiai vartojamų kalbų pasaulyje, todėl mokant šią kalbą atsiveria plačios karjeros galimybės Lietuvoje ir Europoje. Man patinka ne tik švelnus šios kalbos skambesys, bet ir kalbėjimo maniera. Mokydama atradau ir daugiau šios kalbos privalumų: ispanų kalbos žodžių tarimas yra labai artimas rašybai, todėl mokiniams mokytis yra gana paprasta. Šios kalbos mokymąsi lengvina ir anglų kalbos mokėjimas – yra tam tikrų panašumų“, – paaiškina mokytoja.
Klasikiniai ir šiuolaikiniai mokymo metodai
Mokydama ispanų kalbos, Ingrida naudoja įvairias metodines priemones. Ji taiko tiek klasikinius, tiek šiuolaikinius mokymo metodus, pasitelkdama vizualinę ir jutiminę patirtį, muzikos įrašus bei filmuotą medžiagą. Mokytoja ypatingą dėmesį skiria emociniam mokinių įsitraukimui, nes tiki, kad geros emocijos per pamoką padeda lengviau įsiminti informaciją. Pedagogė taip pat siekia į ispanų kalbos mokymąsi integruoti STEAM veiklas.
„Naudojuosi švietimo portalo emokykla.lt metodine medžiaga, mokomės iš licencijuoto vadovėlių komplekto: mokinio knyga, pratybų knyga ir mokytojo knyga-didaktiniu gidu. Ši mokymo(si) medžiaga yra pritaikyta ir tinkama naudoti pagrindiniame ugdyme su mokiniais, kurie ispanų kalbos mokosi pirmus metus. Minėtose knygose mokymo(si) turinys atitinka užsienio – kaip antrosios – kalbos bendrąją ugdymo programą. Stengiuosi kuo daugiau informacijos besimokantiesiems pateikti vizualiai ir naudojantis jutimais. Renkuosi mokyti naudodama muzikos įrašus, įvairią filmuotą medžiagą, demonstruoju paveikslus ar kitas vaizdines priemones, nes kuo geresnės emocijos per pamoką, tuo lengviau mokiniai įsimena“, – atskleidžia Ingrida.
No pasa nada! Vamos!
Vienas didžiausių iššūkių mokant vaikus ispanų kalbos – tai tartis ir gramatikos subtilybės. Ispanų kalba turi tam tikrų niuansų, kuriuos mokiniams sunku įvaldyti, pavyzdžiui, „l“ raidės tarimas ir kirčio ženklų vartojimas.
„Kol kas susidūrėme su tarties iššūkiais. Nors lietuvių kalboje „l“ gali būti tariamas tiek minkštai, tiek kietai, pavyzdžiui, „lietus“, ir „langas“, vis dėlto ispanų kalboje „l“ visada tariamas minkštai, pavyzdžiui, „blanco“ (liet. baltas). Taip pat ispanų kalboje yra vartojami žymimieji ir nežymimieji artikeliai, dedami grafiniai kirčio ženklai, pavyzdžiui, „página“ (liet. puslapis), todėl ateityje mūsų laukia dar daugiau iššūkių. „No pasa nada! Vamos!“ (liet. Nieko tokio! Pirmyn!)“, – su entuziazmu pasakoja mokytoja.
Ji atskleidžia, kad šiemet mokytis ispanų kalbos pasirinko 13 mokinių, todėl sudarytos dvi grupės.
Patarimai tėvams
Mokydama ispanų kalbos, Ingrida į pamokas integruoja ir kultūrinius elementus, kad vaikai geriau suprastų ispanų kalbos kontekstą. Ji aiškina tarimo skirtumus įvairiuose Ispanijos regionuose, nagrinėja kalbos vartojimo subtilybes, kurios sužadina mokinių susidomėjimą.
Mokytoja pataria tėvams, norintiems padėti vaikams geriau išmokti ispanų kalbą, leisti kabinti lapelius su ispaniškais žodžiais ant daiktų namuose. Tai padeda lengviau įsiminti naujus žodžius. Taip pat tėvai gali paklausinėti įvairių žodžių reikšmės, klausytis ispaniškų dainų ar žiūrėti filmus su ispaniškais subtitrais – šios praktikos leidžia natūraliai įsisavinti naują kalbą.
