Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad diskutuojant dėl leidimo kaupiantiesiems antroje pakopoje išsiimti lėšas reiktų atsižvelgti į tai, jog tik trečdalis fonduose sukauptų lėšų yra iš paties kaupiančioji. Ji pabrėžia, kad taip pat apie trečdalį santaupų sudaro valstybės lėšos, skirtos prisidėti prie pensijų didinimo.
„Diskusija (dėl lėšų atsiėmimo iš antrosios pakopos – ELTA) gali būti, bet reikia suprasti, kad toje pakopoje yra apie trečdalis žmogaus lėšų, trečdalis valstybės paramos ir trečdalis grąžos. Todėl klausimas yra ką žmogus galėtų atsiimti. Ir tos diskusijos turėtų būti išsamios“, – žurnalistams Seime teigė G. Skaistė.
Taip pat ministrė pastebėjo, kad diskusijų dėl antrosios pakopos lėšų išsiėmimo metu pamirštama, jog šios priemonės tikslas – užtikrinti didesnes senatvės pensijas. Taip ji kritikuoja opozicijos atstovus, kurie, jos manymu, nesiekia didesnių senatvės pensijų Lietuvos piliečiams.
„Šioje diskusijoje labai pasimeta prasmė, kam apskritai buvo sukurta antroji pensijų pakopa. Ir kadangi ji buvo sukurta tam, kad išlygintų netolygumus ir padėtų pirmajai Sodros pensijų pakopai. Ir svarbu, kad tai prisideda prie to, jog žmonių pensijos senatvėje būtų didesnės“, – komentavo ministrė.
„Ar opozicijos iniciatyvos prisideda prie to, kad senatvės pensijos būtų didesnės? Manau, kad ne. Ir šiaip labai lengva sugriauti sistemą, kuri kurta daugelį metų“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
