Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint matyti bendrą šalies ugdymo įstaigų būklę, nepakanka lyginti tik jose besimokančių moksleivių egzaminų rezultatus. Todėl, viliasi ji, kad būdai, kaip į mokyklų vertinimą įtraukti ir kitus švietimo rodiklius, bus surasti.
„Man atrodo, kad reikia turėti būdus, kaip mokykloms stengtis gerinti savo rezultatus. Tačiau ne tik egzaminų rezultatus, o visos aplinkos, mokymosi kokybės, sąlygų, patyčių prevencijos – visko, kas yra svarbu, kad tai būtų gera mokykla“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
„Tikiu, kad atsiras tie sprendimai, kaip pateisinti poreikį turėti informaciją, kad, pavyzdžiui, tėvai galėtų lyginti (mokyklas – ELTA), su tam tikrais parametrais susipažinti. Tačiau yra svarbu, kad daug gerų dalykų daranti mokykla nebūtų prikalama prie garbės ar gėdos lentos“, – pabrėžė ji.
Konflikto tarp ministerijos ir žurnalo „Reitingai“ nemato
Paklausta, kaip vertina tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei žurnalo „Reitingai“ vadovybės kilusį ginčą dėl duomenų apie šalies mokyklų rezultatus skelbimo, premjerė pažymėjo konflikto šioje situacijoje nematanti.
„Nematau jokio konflikto. (…) Vertinu tai kaip darbinę diskusiją. Tenka nemažai matyti visokiausių reitingų. Paprastai jie yra toks sintetinis dalykas. Tas, kas sudaro reitingus, pasirenka kažkokius svarbius elementus ir jiems – šimtukams, egzaminų rezultatams – skiria svorius pagal savo matymą“, – aiškino I. Šimonytė.
„Aukščiausius rezultatus demonstruoja mokyklos, kuriose yra sutelkti labai motyvuoti moksleiviai. Tačiau pagalvokime apie tą patį įtraukųjį ugdymą, kurį nuo šių metų vis dėlto turime visuotinį. Tai tos mokyklos, kurios atveria savo duris mokiniams su specialiaisiais poreikiais, kurių egzaminų rezultatai galbūt neblizgės, atsiranda keistoje padėtyje“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, jog ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą.
Savo ruožtu švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos, nes tai, kas buvo iki šiol, skatino žalingus procesus.
Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė ir švietimo asociacijos. Jos mokyklų ragina nelyginti pagal moksleivių pasiekimus ir sutinka, kad tam yra būtina rasti kitus, kokybiškus kriterijus.
Ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas, kurių metu žada ieškoti sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma. Sprendimai žadami lapkritį.
