Vyriausybė nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti.
Ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti tai numatančioms Seimo nario, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos inicijuotoms Medžioklės įstatymo pataisoms.
Pakeitimais siūlyta, kad mirus medžioklės ploto savininkui, jo plotuose būtų leidžiama be konkurso medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojų reikalavimus.
„Siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitiktų konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, kadangi pagal įstatymo projektą medžiotojo, turinčio nurodytą leidimą, įpėdinių padėtis būtų palankesnė nei visų kitų asmenų, norinčių įgyti minėtą teisę“, – teigiama Aplinkos ministerijos išvadoje.
Anot jos, nėra aiškios kai kurios Seimo narių parengtų Medžioklės įstatymo pataisų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatymo reikalavimus.
Be to, ministerijos teigimu, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones.
„Tinkamas atlygis gaunamas, kai rengiamas konkursas, kuriame besivaržantys asmenys siūlo piniginį atlygį už suteikiamą teisę naudoti išteklius“, – teigiama išvadoje.
Rugpjūtį Aplinkos ministerija siūlė nuo 2025 metų sausio taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo teisių perėmimo variantą: leidimas medžioti be konkurso būtų išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą.
Tam praėjusį trečiadienį vienbalsiai pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Seimo narys K. Mažeika rugpjūtį taip pat teigė pritariantis pozicijai, jog medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau, nes, pasak jo, tai neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.
