Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo nuo spalio likviduoti prieš 22 metus įsteigtą Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondą. Anot ministerijos, nesinaudota nei fondo lėšomis, nei pačiais sandėliais.
„Nuspręsta, kad jis (fondas – BNS) nebeaktualus. Nuspręsta naikinti, nes niekas nesinaudoja“, – BNS teigė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lučiūnaitė.
Galutinį sprendimą dėl fondo likvidavimo turės priimti Vyriausybė.
Licencijuoti sandėliai įteisinti 2002 metais, siekiant ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ar kitoms sektoriaus įmonėms sudaryti galimybę komerciniams bankams ar kredito unijoms įkeisti tokiuose sandėliuose saugomus grūdus ar kitus augalininkystės produktus – pavyzdžiui, bulves, daržoves, vaisius.
Tokiais atvejais įmonės galėjo ne ilgiau kaip metams pasiskolinti be jokių kitų papildomų garantijų, nes jas užtikrino Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondas.
V. Lučiūnaitė BNS tvirtino, kad per 20 metų žemės ūkio įmonės neparodė suinteresuotumo prašyti paskolų, įkeičiant kredito įstaigoms savo žemės ūkio produktus.
Be to, rinkoje pasikeitė skolinimosi sąlygos, todėl licencijuotų sandėlių veiklos tęsimas tapo nebetikslingas.
V. Lučiūnaitės teigimu, dabar veikia dviejų įmonių sandėliai. Juos turi „Jonavos grūdai“, galintys saugoti iki 4 tūkst. tonų kviečių ir iki 1 tūkst. tonų rugių, bei žemės ūkio kooperatyvas „Mūsų ūkis“, turintis vietos priimti ne daugiau kaip po 4 tūkst. tonų kviečių, miežių, žirnių ir rapsų.
Pasak ŽŪM atstovės, anksčiau sandėlių buvo ir daugiau, bet pasikeitus įmonių veiklai, pavadinimams ar dėl kitų priežasčių, licencijos nebuvo atnaujinamos.
„Pačioje pradžioje buvo keli ūkininkai, kurie saugojo šiek tiek grūdų“, – teigė V. Lučiūnaitė.
Kompensavimo fonde esančios lėšos (2023 metų gruodžio 31-ąją buvo 514 tūkst. eurų lėšų) nebuvo naudojamos, nes nebuvo jokių draudžiamųjų įvykių ir su jais susijusių nuostolių, todėl nebuvo poreikio tų pinigų naudoti kompensacijoms.
Šios lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
