Dalį gyvenimo praleidę ant miesto asfalto Daiva ir Gintaras Taujanskai pajuto, kad gyvenimas mieste nebeteikia laimės. Ir nutarė į savo kasdienybę įnešti permainų. Prieš beveik dešimt metų jie paliko triukšmingą Panevėžį, išvarginusį daugiabutį ir apsigyveno Panevėžio rajone, Tiltagalių kaime, kur įkūrė savo ūkį. Dabar jis – daugiafunkcis. Ūkyje galima rasti ne tik daržovių, vaisių, medaus, vaistažolių, bet ir hidrolatų, namų kvapiklių ar bičių vaško žvakių.
Miestą į atokią sodybą Tiltagaliuose iškeitę panevėžiečiai Daiva ir Gintaras Taujanskai gyvena nuostabioje vietoje, darnoje su gamta, surenka jos grožį bei gėrybes ir dalijasi su kitais. Kaip sako patys šeimininkai, čia įkurtas nedidelis šeimos ūkis, tačiau veikla plati ir įvairi. Pora augina uogakrūmius – šilauoges, sausmedžius, avietes, gervuoges, serbentus, agrastus, taip pat – braškes. Yra pasodinę svarainių, aronijų, obelų, šilkmedžių, kultūrinių lazdynų, smidrų ir kitų daržovių, prieskoninių vaistinių augalų. Kiekviena iš šių kultūrų užima apie 14 – 19 arų.
Dar viena veikla Taujanskų ūkyje – bitininkystė, kuri labai reikšminga uogakrūmių ir vaismedžių auginimui. Neseniai šeima įkūrė ir dekoratyvinių augalų medelyną. O kadangi gyvena gražioje vietoje ant upės kranto, apsupto pušynu, tai praplėtė veiklą teikdami turizmo paslaugas, nuomoja baidares, veda edukacijas vaikams bei suaugusiesiems apie vaistažolių, bičių produktų panaudojimą ir jų teikiamą naudą.
Pradžia prieš 10 metų
Taujanskai neslepia, kad iš pradžių planavo užsiimti tik baidarių nuoma, bet laikui bėgant atsirado bitininkystė, turimi žemės plotai po truputį buvo apsodinti įvairiomis vaistažolėmis. Taip šeima pusę metų gyveno kaime, kitą pusę – mieste.
„Ilgainiui supratome, kad nebenorime važinėti. Be to, tuo kartu nesinorėjo, kad žemės sklypas aplink įsigytą sodybą liktų tiesiog dirvonuoti, taip nusprendėme plėsti žemės ūkį, o tai reiškia, kad reikia žemę dirbti vietoje. Taip persikėlėme visam laikui gyventi į kaimą. Ir ne į gerbūvį investavome, o į auginius, sodinius, žemę“, – prisimena Daiva.
Pradėję nuo kelių lysvių braškių, žalumynų, vaistažolinių augalų, daržovių, įvairių uogų, per kelerius metus šeimininkai savo ūkį išplėtė iki daugiafunkcio ir dabar prižiūri apie devynis hektarus žemės. Uogynai sudaro apie tris ha.
Paklausus, kaip miesto žmonėms sekėsi ne tik susipažinti, bet ir vystyti žemės ūkį, Taujanskai pasakojo, kad lankė pačius įvairiausius kursus, mokymus, rinko medžiagą internete, nepraleido nė vienos „Svajonių sodų“ laidos. Daiva įstojo į VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centrą, kur įgijo aplinkotvarkos specialybę.
„Tai skatina visada semtis žinių, patys gaudėme informaciją ir važiavome visur, kur tik įmanoma, – šypsojosi Daiva ir pridūrė: – Yra toks pasakymas – moteris turi jaunystę ir daržą. Kai atėjo tam tikras laikas, jaunystė baigėsi ir atėjo daržas. O buvo visko. Tėvai sakė, kad jūs išprotėję, kad jūs nieko nemokate, jūs karvės nematę. Lūžo pirmieji dalgiai ir kiti įrankiai, kurių dar nebuvom įvaldę. O dabar ir kitus galime pamokyti.“
Ūkis – ekologiškas
Vaikštant po ūkį, šeimininkai visų pirma veda prie sausmedžio krūmų, pasodintų prieš ketverius metus, ir kviečia vaišintis jų uogomis, kurios lietuviams dar gana neįprastos, bet jau spėjo užsitarnauti supermaisto vardą. Mat sausmedžio uogose daug geležies, vitaminų ir antioksidantų. Jose geležies net keliskart daugiau nei mėlynėse, taip pat gausu vitaminų C ir A, kalio, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų, seleno. Ir ką jau bekalbėti apie šių uogų ypatingą skonį! „Jos turi ir rūgštumo, ir saldumo, ir kartumo“, – sako Daiva.
Taujanskai pasakoja, kad savo ūkyje nenaudoja jokių cheminių priemonių dėl svarios priežasties – bičių ir vaistinių augalų. Šeima renkasi tik organines trąšas. Nupjauta žolė ir lapai kompostuojami ir vėl naudojami, taip gerinamas dirvožemis, skirtingų kultūrų auginimas, o bitininkavimas didina biologinę įvairovę. Anot Taujanskų, nors jų ūkis yra ekologiškas, ekologinio ūkio sertifikato jie neturi, ir kol kas to neplanuoja siekti dėl paprastos priežasties – griežtų ES reikalavimų, taisyklių, aukštų standartų, žemės ūkio politikos ir kontroliuojančių institucijų gausos. „Tai pareikalautų daugiau laiko ir resursų, pildant įvairias ataskaitas, o ekonominis rezultatas liktų toks pats. Tačiau sąmoningai ūkininkaujame ekologiškai“, – sako šeima.
Iš lūpų į lūpas
Ūkyje užaugintą derlių ūkininkai įprastai realizuoja vietoje arba informaciją skalbia internete. Be to, šalia įvažiavimo į Taujanskų ūkį yra pastatytas stalas – savitarna, kur ne tik vietos bendruomenės perka čia užaugintą produkciją, bet ir visi pravažiuojantieji. Anot šeimininkų, taip trumpėja ir maisto tiekimo grandinė, kas atliepia ir ekologinį poveikį aplinkai. Matydami tokį ūkininkavimo metodą pirkėjai labiau vertina ir produkcijos kokybę. Taip plečiamas ir nuolatinių pirkėjų ratas, daugelis produkciją užsisako iš anksto. Šeimininkai siūlo atvykti su savo tara, pavyzdžiui, uogoms, ir taip mažinti pakuočių atliekas.
„Parduodami savo užaugintą produkciją pastebėjome, kad ekologiškai užaugintomis uogomis, daržovėmis, kiaušiniais ir kitais dalykais labiau domisi jaunesnės kartos didesnes pajamas gaunantys pirkėjai, kuriems rūpi tvarumas, sveika gyvensena, gyvūnų gerovė. Dažnai tokie klientai patys atvyksta į ūkį, domisi, kur ir kaip ši produkcija auginta“, – pasakojo Daiva.
Dirba ištisus metus
Darbymetis ūkyje prasideda jau žiemą ir tęsiasi iki vėlyvo rudens.
O rudenį prasideda mugių ir turgelių sezonas. Gintaras prekiauja dekoratyvinių augalų, uogakrūmių, gėlių sodinukais, o Daiva – medumi, vaistažolėmis, konservuotais vitaminų lobynais ir įvairiais pačios gamintais rankdarbiais. D. Taujanskienė pirkėjus džiugina žiedų kvapikliais, kurios galima pakabinti kambaryje, drabužių spintoje ar automobilyje. Taip pat žolelių smilkalais, rankų darbo žvakėmis, kvapiomis vaško dekoracijomis, hidrolatais ir kitais gaminiais.
Ūkininkai neslepia, kad turint tokį žemės ūkį, kartais išmiegoti tenka vos po 2–3 valandas, ypač kada prasideda kelionės po muges ar turgus.
„6 valandą ryto jau turime būti ten. Nori ar nenori turime anksti keltis, kad viską susikrauti, o grįžus išsikrauti, taip ir sukame ratu“, – sako Daiva.
Pora realizuoti savo produkciją kiekvieną sekmadienį nuo rudens iki pavasario važiuoja į Vilnių, Naugarduko gatvėje esantį bendruomenės turgelį. „Per ketverius metus užsiauginome savo klientus, kurie nori būtent ūkiškų produktų. O kalbant apie mano gamintus produktus, Vilniuje žmonės labiau vertina rankų darbą“, – džiaugėsi D. Taujanskienė.
Baidarių nuoma
Civilizacijos mažai paliestoje gamtoje, šalia visų darbų šeima vysto ir baidarių nuomos verslą. Šiuo metu čia išsinuomoti dvivietę baidarę kainuoja nuo 30 iki 40 eurų. Lėvens upe galima plaukti dviem maršrutais – nuo Stirniškių iki Tiltagalių arba nuo Tiltagalių į Paliūniškio pusę.
Baidarės Gintaro gyvenime jau labai seniai. Jis buvo pirmas jų nuomotojas 1985-aisiais visame Panevėžyje. O 1991 metais jis įkūrė pirmąją turizmo įmonę Panevėžyje.
„Tada dar mokinys nusipirkau iš santaupų pirmą baidarę, jos būdavo surenkamos, ir ėmiau skolinti draugams už pinigus. Vieną kartą 5 rubliai, kitą kartą – 10, pasitaupiau, nusipirkau antrą baidarę, taip ir prasidėjo mano verslas“, – prisimena G. Taujanskas.
Įstabiame gamtos kampelyje, ant Lėvens upės kranto, Taujanskai įkūrė ir pirtelę bei kubilą. Šią vietą itin pamėgo ramaus poilsio gamtoje išsiilgusios poros, šeimos ar draugų kompanijos, kurios myli gamtą, mėgsta klausytis paukščių balsų, svajoti ir stebėti žvaigždes danguje, šnekučiuotis prie vakarinio laužo.
„Kartais čia net gitarų stygos skamba, kas mums labai patinka“, – neabejoti tuo leidžia šeimininkų šypsenos.
