4 km ilgio stalas, sujungęs du kaimus, atgaivinta „Įstricos zacirkos“ sriuba bei 200 mamų, močiučių ir tetų skarelių minint Motinos dieną – tai unikalios kaimo bendruomenių idėjos, pripažintos nugalėtojomis Žemės ūkio agentūros organizuotame konkurse.
Konkurse „Išskirtinis bendruomenės pavasario projektas“ dalyvavo 36 bendruomeninės organizacijos iš skirtingų Lietuvos savivaldybių. Dalyviai buvo kviečiami teikti šį pavasarį įgyvendintas bendruomenių veiklas ar projektus, kurie atnešė pozityvius pokyčius, skatino tarpusavio bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi, įkvėpė kūrybiškai ir aktyviai garsinti savo kaimą, stiprinti bendruomeniškumą.
Tris geriausius projektus išrinko komisija, sudaryta iš Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos ir Žemės ūkio agentūros atstovų. Tai – Šakynos bendruomenės (Šiaulių r.) projektas „Europos kaimynų dienos proga – ilgiausias stalas“, Įstricos bendruomenės (Panevėžio r.) „Įstricos zacirka“ ir Ruzgų bendruomenės (Mažeikių r.) idėja „Mamos dienai – skarelių paroda“.
Rekordas ir skarelės
Šakynos ir Piktuižių bendruomenės pasiekė neeilinį rekordą – gegužės mėnesį minimos Europos kaimynų dienos proga pastatė 4 km ilgio stalą. Prie stalo gamybos 3 savaites savanoriškai ir be atlygio darbavosi abiejų bendruomenių nariai.
Stalas, tarsi solidarumo ir bendruomeniškumo simbolis, buvo nutiestas šalia kelio, jungiančio du kaimus – Šakyną ir Piktuižius. Prie jo pakviesti apylinkių žmonės bendravo, dalijosi istorijomis ir mėgavosi buvimu kartu.
Ruzgių bendruomenei šiais metais kilo idėja paminėti Motinos dieną kitaip bei bendruomenės kiemelyje surengti močiučių, mamų, tetų skarelių parodą. Parodoje buvo iškabinta apie 200 skarelių, iš kurių kiekviena turi savo istoriją.
Pasak bendruomenės atstovų, buvo tikrai magiška diena, kai bendruomenės moterys, iškabinusios suneštas skareles, dalijosi prisiminimais, su kokia skarele ir kur eidavo mūsų pramotės, kurią skarelę labiausiai mėgo.
Tradicinės sriubos sugrįžimas
Anot Įstricos bendruomenės senjorų, „Įstricos zacirkos“ sriuba neatsiejama nuo jų kartos vaikystės. Sriubai, verdamai iš miltų, kiaušinio bei pieno, šių metų pradžioje bendruomenės iniciatyva buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Ta proga pavasarį suorganizuotas amžių sandūroje jau primirštos, tačiau bendruomenės senbuviams puikiai žinomos „Įstricos zacirkos“ pristatymas plačiajai visuomenei.
„Turbūt nerastume Lietuvoje vietovės, kur šis patiekalas nebuvo valgomas. Zacirkos pavadinimas mano mamos pasakojimu yra kilęs iš lenkų kalbos – „užtrinti“, nes skystai pagaminta tešla buvo pertrinama per rupią (burokinę) tarką, kad susidarytų kukuliukai arba liaudiškai vadinami „kleckai“. Jai gaminti buvo naudojami „razavi“ miltai, dabar vadinami pilno grūdo, kai kviečiai sumalami su ruda luoba, todėl miltai yra šviesiai rudos spalvos, truputį ryži, todėl ir pavadinimas „razavas“, – pasakojo Įstricos kaimo bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas.
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne zacirka pervadinta į pienišką leistinukų sriubą, tad jaunajai kartai zacirka – negirdėtas pavadinimas.
„Manau, tik gamindami ir vaišindami įvairiomis progomis ir įvairiose vietose susirinkusius svečius, priminsime apie lietuviškus tradicinius tautinio paveldo produktus bei neleisime jiems nugrimzti į užmarštį. Svarbiausia nenustumti užmarštin kulinarinio paveldo tradicijos ir komunikuoti ją, kaip gyvą, pasauliui atvirą paveldą“, – pridūrė Z. Vezbergas.
