Trys asmenys nubausti administracine tvarka po sekmadienį vykusių incidentų, kai buvo šalinama be leidimo prieštaringai vertinamam XX a. pulkininkui Kaziui Škirpai pakabinta atminimo lenta.
„Atvykus į vietą pareigūnai paprašė asmenų pasitraukti ir netrukdyti „Grindos“ darbuotojams atlikti darbus. Vieni asmenys pasitraukė, bet kiti į pareigūno prašymą pasitraukti nereagavo“, – BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.
„Iš viso trys asmenys pristatyti i policijos įstaigą, jiems surašyti protokolai už teisėtų policijos pareigūnu reikalavimų nevykdymą“, – teigė ji.
Žiniasklaidoje pasirodė ir vaizdo įrašas iš protesto, kur pareigūnai laiko pargriautą ant žemės vyrą. Policijos atstovės teigimu, jis nevykdė pareigūnų nurodymų.
„Jis siekė išvengti sulaikymo, todėl prieš asmenį buvo panaudoti atrankiai“, – sakė J. Samorokovskaja.
Penktadienį atminimo lentą K. Škirpai Vilniaus centre, ant Vilniaus apygardos teismo pastato pakabino Nacionalinio susivienijimo atstovai. Jie teigė taip pasielgę, nes savivaldybė jau trejus metus atsisako derinti K. Škirpos įamžinimą.
Savivaldybės tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė sekmadienį feisbuke rašė, kad atminimo lenta pakabinta neteisėtai.
Atminimo lenta K. Škirpai nukabinta sekmadienį teritoriją aplink aptvėrus tvora. Šalia susirinkę keliolika protestuotojų ją nuimant skandavo „gėda“, „vatnikai“, „okupantai“, „bolševikai“, „rašistai“, panašias skanduotes.
K. Škirpa yra prieštaringai vertinamas praėjusio amžiaus lietuvių diplomatas ir karininkas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K. Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
