Seimas ketvirtadienį priėmė Vyriausybės teiktas pataisas, siūlančias įvesti 40 tūkst. kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.
Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
Tokios įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos priimtos 87 parlamentarams balsavus už, vienam prieš, o dar aštuoniems susilaikius.
„Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi darbo migracijos procesai bus geriau kontroliuojami Lietuvoje“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.
Pasak pataisas rengusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovės, įstatymu taip pat sugriežtinamos užsieniečių įdarbinimo sąlygos, reikalavimai įmonėms, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas tikrai negalime pražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – teigė A. Bilotaitė.
Į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. A. Bilotaitė yra sakiusi, kad kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.
Pataisoms prieštaravęs liberalas Raimondas Lopata Seimo salėje pabrėžė, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi apie 230 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių, daugiausia – iš posovietinių valstybių, kurių piliečių Lietuvoje tik daugėja.
Anksčiau pataisas svarstęs Užsienio reikalų komitetas nepritarė parlamentaro siūlymo Nacionalinių valstybių sandraugos (NVS) šalių piliečiams kasmet taikyti 1 tūkst. asmenų kvotą.
R. Lopata klausė, ar „iš NVS (Nacionalinių valstybių sandraugos – BNS) šalių plūstanti migracija negrąžina mūsų į Rusijos dominuojamą posovietinę erdvę“.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, be kita ko, naikinamas darbo rinkos testas ir trūkstamų profesijų sąrašas, nebus reikalaujama darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
Be to, darbdavys galės įdarbinti užsieniečius tik jei turės veiklos, kuriai samdo darbuotoją licenciją, taip pat, jei jis nebuvo baustas už nelegalų ar nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, apie juos neteikė melagingos informacijos.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numato, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.
Pakeitimai taip pat apibrėš įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot VRM, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.
Taip pat darbdaviai privalės informuoti apie užsieniečio kvalifikaciją ir veiklos, į kurią įdarbinama, darbo patirtį.
