Sakartvelui minint nepriklausomybės dieną, Lietuvos vadovai ragina šalies politikus neatsitraukti nuo euroatlantinės krypties ir „įgyvendinti tautos valią“.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime Sakartvelo vadovei Salomei Zurabišvili ir gyventojams teigė, jog Lietuva palaiko šios šalies pastangas sutelkti pilietinę visuomenę sudėtingu laikotarpiu, kuomet „bandoma apgręžti šalį priešinga Europos integracijai kryptimi“.
„Tvirtai remiame Sakartvelo žmones, kovojančius už europinę savo ir savo vaikų ateitį. Ir toliau jus palaikysime šioje kovoje už demokratiją, įstatymo viršenybę ir žmogaus teises bei pagrindines laisves (…) Tvirtai tikiu ir viliuosi, kad žmonių valia nebus ignoruojama ir palaužta“, – rašoma prezidento sveikinime.
Jis palinkėjo Sakartvelo prezidentei ir gyventojams „vienybės ir nenuilstančio ryžto“ kovojant už visuomenės siekį prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir pažadėjo Lietuvos paramą įgyvendinant reikiamas reformas.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo sveikinime Sakartvelo žmonėms pabrėžė, kad šalis nepriklausomybės sukaktį mini sudėtingu metu, „iškilus pavojui pamatinei tautos suvereniteto teisei ir Sakartvelo europinei ateičiai“.
Ji paragino šalies vadovybę įgyvendinti tautos valią bei neatsitraukti nuo Sakartvelo Konstitucijoje įtvirtinto europinės integracijos tikslo.
„Sakartvelo piliečiai vienareikšmiškai ir negrįžtamai pasirinko europinę ir Euro-Atlantinę šalies ateitį. Lietuva tvirtai remia šį apsisprendimą (…). Kartvelų tauta nusipelno klestinčios Europinės ateities – nuoširdžiai jos linkiu Sakartvelui ir jo žmonėms“, – teigė premjerė.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo ir savo vardu pasveikinusi Sakartvelo parlamentą, jo Pirmininką Šalvą Papuašvilį ir šalies žmones, taip pat išreiškė apgailestavimą dėl parlamento priimto įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“ ir paramą Sakartvelo žmonėms, ginantiems teisę laisvai reikšti savo pilietinę poziciją ir šalies europinę ateitį.
„Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelo suverenitetą ir teritorijos vientisumą, remia demokratinę šalies plėtrą. Mus vienija istoriniai išbandymai kovojant už savo valstybių laisvę“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Praėjusią savaitę Sakartvelo parlamentas priėmė ginčijamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, anot kritikų, nutildys opozicijos grupes ir nukreips šalį nuo provakarietiško kurso Rusijos link. Tai šalyje iššaukė beprecedentę gyventojų protestų bangą.
Šis įstatymas smerkiamas kaip represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritiką ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogas.
Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip veikiančios pagal „užsienio valstybės interesus“.
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ tvirtina, kad yra pasiryžusi prisijungti prie ES, ir aiškina, kad įstatymu siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.
Briuselis, Vakarų lyderiai pabrėžia, kad šis įstatymas yra nesuderinamas su Sakartvelo siekiu tapti ES nariu.
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili prieš savaitę vetavo įstatymą, bet „Sakartvelo svajonė“ parlamente turi pakankamai įstatymų leidėjų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.
