Parinkus rangovą tvarkyti pietvakarinei Gedimino kalno Vilniuje daliai, pinigų atsiskaityti už darbus bus rasta, sako kultūros ministras Simonas Kairys.
„Pinigų bus. Pernai diskutuojant dėl šių metų biudžeto, ta aplinkybė buvo įvertinta“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, šių metų biudžete lėšų Gedimino kalnui tvarkyti nenumatyta, nes tuomet nebuvo nei projekto, nei darbų rangovo.
„Iki šiol buvo neaiški konkreti suma, projektas ir kiti dalykai. Šiandien turime gerą situaciją, kada pagaliau projektas yra baigtas, jokiuose teismuose neįklimpo rangovo parinkimas. Dabar tiesiog teks grįžti prie klausimo“, – teigė S. Kairys.
Anot jo, dar skaičiuojama, kiek lėšų reikės šiemet, mat kol kas aiški tik bendra trejus metus truksiančio projekto vertė – 13,4 mln. eurų.
„Žiūrime, ką spėjame šiais metais, kaip susidėliojame kitus ir tie klausimai bus pamažu atsakyti. Bet procesas vyksta“, – pabrėžė kultūros ministras.
Dėl Gedimino kalno būklės nuo 2017 metų pabaigos dalyje Vilniaus yra paskelbta ekstremali situacija. Esant ekstremaliai situacijai įstatymai leidžia būtinus darbus finansuoti ir iš Vyriausybės rezervo.
Lietuvos nacionalinis muziejus preliminarią galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų sutartį pasirašė su įmone „Rekreacinė statyba“.
Muziejaus teigimu, darbai prasidės gavus reikalingą finansavimą ir po to su rangovu pasirašius galutinę sutartį. Jie truks trejus metus, sutarties vertė iš viso siekia 13,42 mln. eurų.
Ilgalaikiai tvarkybos darbai numatyti pietrytinėje kalno dalyje, nes jos būklė šiuo metu sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.
Taip pat ketinama pradėti tvarkyti dalį pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rastus pilies laikotarpio artefaktus.
Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas, bendras jo plotas – apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų.
Taip pat būtų sutvirtinti dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą) pagrindai.
Muziejaus teigimu, užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.
Anot įstaigos, šiuo metu Gedimino kalno būklė stabili, bet ji ir toliau išlieka priklausoma nuo orų sąlygų, lietingu laikotarpiu arba per vasarines liūtis gali blogėti.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.
