Remiantis naujausiais Jungtinių tautų duomenimis, 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – 62 mln. tonų. Negana to, prognozuojama, kad 2030-aisiais elektronikos atliekų padaugės dar 32 proc. – iki 82 mln. tonų. Nerimą kelia ne tik didžiulis elektronikos atliekų srautas, bet ir per mažas jų perdirbimo rodiklis bei milijardais eurų vertinamas strategiškai vertingų išteklių kiekis, nugulęs sąvartynuose.
„Global E-Waste Monitor“ ataskaitoje skelbiama, kad 2022-aisiais tinkamai surinkta ir perdirbta buvo mažiau nei ketvirtadalis (22,3 proc.) per metus visame pasaulyje susidariusių elektronikos atliekų. Europa bendrame kontekste atrodo geriausiai, tačiau ir čia buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei pusė (42,8 proc.) visų elektronikos atliekų.
Ekspertai įspėja, kad dėl tinkamai nesurinktų ir neperdirbtų elektronikos atliekų yra prarandama milijardų eurų vertės gamtos išteklių, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad vos 1 proc. retųjų žemės elementų poreikio patenkinama perdirbant elektronikos atliekas, nors potencialas yra gerokai didesnis. 2022-aisiais susidariusiose elektronikos atliekose yra naudingų medžiagų (aukso, vario, geležies ir kitų), kurių vertė beveik 84 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis būna prarasta, nes tokios atliekos nėra tinkamai surenkamos ir perdirbamos.
Išskyrė dvi sąlygas, kad rodikliai gerėtų
Komentuodama naujausius duomenis, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pabrėžė, kad tiek įvairių šalių gyventojams, tiek valdžios institucijoms yra kur pasitempti.
„Dauguma šiuolaikinių žmonių naudojasi keliais kompiuteriais ir telefonais, namuose atsiranda vis daugiau naujų prietaisų, ekranų, daviklių, naudojamės elektriniais dviračiais, paspirtukais, elektromobiliais, elektronika montuojama į baldus, žaislus, drabužius, daugybei prietaisų reikia baterijų. Tad nenuostabu, kad pasaulyje vienam gyventojui per metus tenka 17,6 kg elektronikos atliekų.
Tam, kad elektronikos atliekos būtų tinkamai surinktos ir prikeltos antram gyvenimui arba perdirbtos, būtinos dvi sąlygos. Visų pirma, šalys turi sudaryti sąlygas gyventojams šias atliekas be vargo priduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Antra, patys gyventojai turi būti sąmoningi ir suprasti, kodėl reikia tai daryti. Džiugu, kad Lietuvoje yra viena geriausiai išvystytų elektronikos atliekų surinkimo sistemų Europoje, o gyventojų sąmoningumas taip pat auga“, – teigė V. Masalienė.
Ji pridūrė, kad kai nebereikalingi elektronikos prietaisai ar buitinė technika nėra perduoti tinkamiems atliekų tvarkytojams, ne tik neišnaudojamas tokių atliekų potencialas, bet ir teršiama aplinka. Jeigu prietaisas nukeliauja į sąvartyną ar atsiduria kur nors pamiškėje, iš jo gali pasklisti tiek žmonėms, tiek augalams ir gyvūnams pavojingos medžiagos – švinas, kadmis, gyvsidabris. Ne vietoje išmestos senos baterijos, jeigu yra pažeistos mechaniškai, gali užsidegti ar sprogti.
